Vienišas vilkas. ✔

Keturioliktas skyrius

Gideonas

Iš Megės patraukiau tvarkyti reikalų. Pirmiausia, nuėjau pas senį ir išsiaiškinau situaciją dėl medžiotojų. Pasirodo jau, kuris laikas medžiotojai sprendžia miškuose spąstus ir tai tęsis tol, kol nebus atiduotas tas, kuris nesenai mūsų miškuose sudraskė jauną merginą. Su seniu dar ilgai ginčijomės, kaip reikėtų pasielgti, bet galiausiai mano sprendimas buvo paskutinis. Aleksui liepiau susisiekti su Nikodemu Varnu, medžiotojų galva ir susitarti dėl susitikimo. Bertui liepiau atvesti slėnio nusikaltėlį.

Priešais mane stovėjo jaunas, septyniolikos metų jaunuolis. Čeisas Bruksas.

- Ar žinai, kodėl tu čia, Čeisai? - ramiai paklausiau vaikino.

Vaikinas nurijo užstrigusį gumulą gerklėje ir papurtė galvą.

- Ar tikrai nežinai? - dar kartelį paklausiau.

Vaikinas antrą kartą papurtė galvą. Ištiesiau jam jaunos merginos nuotrauką.

- Čia Betė Kuper, Čeisai. Ar ją pažįsti?

Vaikinas smarkiai suspaudė kumščius, sunkiai nurijo seiles ir dar kartą papurtė galvą.

Žvelgiau į vaikiną tol, kol jis neatlaikė žvilgsnio ir nuleido akis.

- Kur buvai birželio 22 dieną, penktadienį, Čeisai? - paklausiau.

Vaikinas tylėjo.

- Geriau atsakyk, vaikine. Nenorėčiau traukti iš tavęs atsakymų jėga belangėje, Čeisai. Klok, kas įvyko tą vakarą.

Vaikinas gniaužė rankas, žvilgtelėjo į mane, į duris ir movė lauk. Tik nespėjo vaikinas nei kojos iškelti lauk, kai buvo stipriai sugriebtas Berto ir jėga pasodintas ant žemės.

- Na, tai jau daug ką pasako, - pasakė Bertas.

Pritardamas linktelėjau.

- Pasakok, - griežtai įsakiau vaikinui.

Čeisas truputį patylėjo. Tada žvelgdamas tiesiai man į akis rėžė:

- Ta kalė to nusipelnė, - pasakė vaikinas. - Pirmiausia ji davėsi su mano broliu, o kai ją metė Finas, ji ėmė draugauti su manimi. Aš, kvailys, galvojau, kad ją dominau, o pasirodo ta kalė, tik tampėsi su manimi, kad sukeltų pavydą Finui. Tą vakarą aš jai pasakiau kas esu (vilkatas), o ji pasišlykštėjusi mane atstūmė. Išvadino išsigimėliu. Tada neišlaikiau. Pasidaviau įnyršiui ir.... - Čeisas gūžtelėjo pečiais. - Kas man dabar bus?

- Būsi atiduotas medžiotojams, Čeisai. Turėsi atsakyti už tai ką padarei, vaikine, - pasakiau.

Čeisas žvelgė į mane pilnomis baimės akimis.

- Bet aš nenoriu mirti, - tyliai pasakė vaikinas.

„Turime problemą”, mintyse išgirdau Alekso balsą. „Kas šį kartą?”, paklausiau. „Valdyba”. Atsidusau. „Vesk juos čia”, pasakiau Aleksui.

- Bertai vesk Čeisą į belangę ir pasirūpink juo, - pasakiau.

Bertui žengus pro duris, valdyba pastojo kelią.

- Mes neleisime jo atiduoti medžiotojams, - pareiškė vienas iš valdybos narių.

- Bertai, vesk vaikiną į belangę, - dar kartelį garsiai pakartojau.

Bertas nekreipdamas dėmesio į valdybos protestus, prasibrovė pro juos ir vedė Čeisą į belangę.

- Jis nužudė žmogų mano teritorijoje. Taisykles jūs žinote, - paskiau.