Vienišas vilkas. ✔

Aštuonioliktas skyrius

Gideonas

Su Žaklina susipažinau po Semo mirties. Tą juodą laikotarpį buvau paniręs į narkotikus, nelegalius azartinius žaidimus. Buvau prasiskolinęs. Žodžiu, įklimpęs į šūdą.  Buvau skolingas kažkokiam mafiozui didelę sumelę šlamančių. Tada pasirodė Žaklina, kaip pinigų išmušinėtoja. Pirmiausia leidausi jos gerai aptalžomas, maniau kad esu to vertas. Po to surūkėm po cigaretę ir užsiėmėme laukiniu seksu. Susitikdavome kartas nuo karto pašėlti, kol galiausiai Žaklina mane ištraukė iš liūno užmušdama tą mafiozą. Likau jai labai skolingas. Atsidėkodamas ką ji dėl manęs padarė susitarėme, kad man tapus alfa, ji taps luna. Bet suklydau. Dabar turiu Megę ir kažkaip reikės viską ištaisyti. Velniava.
-------------«»----------------------------------------- Susitikimas su medžiotojais ėjosi sklandžiai, kol nepasirodė Megė. Visas mano dėmesys buvo koncentruotas į ją. Megė atrodė pritrenkiamai. Suknelė buvo prigludusi, išryškino jos puikias formas. Grakščiai linguodama klubais ji patraukė prie medžiotojų.

Nesiklausiau, ką kalbėjo Nikodemas, nes mano žvilgsnis buvo įsmeigtas į besijuokiančią Megę. Suirzau. Ausyse vis skambant Megės juokui, nesusivaldžiau ir patraukiau prie jos.

- Mege, - pasakiau priartėjęs prie jos.

- Grėjau, - tepasakė ji.

- Matau jau susipažinai su mūsų svečiais, - pasakiau.

Megė gundančiai nusišypsojo. Stipriai suspaudžiau kumščius.

- Taip, - pasakė Megė. - Ir turiu pasakyti, kad tai tikrai maloni pažintis.

Įsiutau, bet bandžiau tvardytis. Žengiau prie jos.

- Tau laikas namo, Mege - pasakiau alfos balsu. - Tuoj pat.

- Aš taip nemanau, Grėjau, - šaltai ji pasakė.

Mus petraukė pasirodžiusi Žaklina. Laikas kalbai. Pastovėjęs porą minučių žvelgiau į Megę ir supratau, kad turiu greičiau sutvarkyti reikalus dėl Žaklinos. Kitaip prarasiu Megę. Visiems laikams.
------------«»------------------------------------------ Pasibaigus vakarui sėdėjau savo kabinete. Atsilaisvinau kaklaraištį, švarką numečiau ant sofos, įsipyliau stiklą šalto brendžio ir kibau į darbus. Reikėjo sutvarkyti keletą dokumentų.

- Laikas į lovą, brangusis, - pasigirdo seksualus Žaklinos balsas.

Pakėliau galvą. Žaklina vilkėjo tik raudonus, nėriniuotus apatinius ir liemenėlę.

- Pasipuošiau dėl tavęs, - artėdama link manęs pasakė Žaklina.

- Ne dabar, Žaklina. Aš užsiėmęs, - pasakiau.

- Tą patį sakei ir praeitą vakarą, Gideonai. Man reikia, kad mane išdulkintum, mažuti, - pasakė Žaklina.

Žaklina priėjo prie manęs. Atitraukė nuo stalo ir mane apžergė.

- Nagi, Gideonai. Kaip senais, gerais laikais. Paišdykaukime, - sumurkė man į ausį Žaklina.

Žvegiau į Žakliną. Ji manęs jau nebetraukė. Jau nebe, kai turiu Megę. Megė. Galvoje iškilo šio ryto vaizdas virtuvėje. Švelniai pernraukiau Žaklinos kaklu.

- Kas šiandien ryte įvyko virtuvėje, Žaklina? - paklausiau.

- Nieko svarbaus, Gideonai.

- Žaklina? - dar kartelį pasakiau.

- Nesusipratimas ir viskas. O dabar geriau aš suteiksiu tau malonumą, brangusis.

Stipriai sugriebiau Žakliną už gerklės.

- Įspėju tave, Žaklina - pasakiau stipriau spausdamas jai gerklę. - Palik Megę ramybėje. Nesikabinėk prie mano darbuotojų. Čia vadovauju aš, o ne tu.