Vienišas vilkas. ✔

Devynioliktas skyrius

Megė

Po nemalonaus susitikimo su Gideonu, jis daugiau man nesirodė akyse. Likusį vakarą leidau medžiotojų draugijoje.

Kalbai pakrypus apie vilkato nužudymą medžiotojai tik susižvalgė ir paklausė, kam man visa tai reikia žinoti. Nuraminau ir juos patikinau, kad nieko nežadu žudyti, bet man reikia žinoti, kaip nuo jų apsiginti. Ypatingai nuo vienos pasiutusios kalės. Medžiotojai nieko nepasakojo, bet su vienu iš jų susitariau ryt susitikti pas Džimą sporto salėje ir parodys keletą judesių. Su Ostinu susitarėm susitikti ryt anksti ryte.
------------«»------------------------------------------ Vakarui baigiantis neskubėjau grįžti į namus. Laiką leidau pas Džeinę. Džeinė atrodė nuostabiai. Švytėjo, matėsi suapvalėjęs pilvukas.

- Atrodai nuostabiai, Džeine, - pasakiau.

Džeinė nusijuokė ir paglostė savo pilvą.

- Aš ir jaučiuosi nuostabiai, Mege, - pasakė Džeinė.

- Kaip reikalai su Aleksu? - paklausiau.

Džeinė sunkiai atsiduso.

- Kiekvienas sau, Mege. Jis ir toliau susitikinėja su Elena, tik jau neslaptai.

Iš nuostabos kilstelėjau antakius.

- Kaip tai? - paklausiau nustebusi.

- Tuoj pamatysi, - pavargusiu balsu pasakė Džeinė.

Kai jau norėjau klausti Džeinės ką ji turi omenyje, išgirdau rakinamų durų garsą. Po to sekė juokas. Alekso ir Elenos juokas. Mane pamatę jie sustojo.

- Tu turbūt juokauji, - garsiai jiems pasakiau. - Tu tą kalę parsivedei į savo namus? Į savo namus. Ar tau visai galvoje negerai, Aleksai.

Aleksas sugniaužė kumščius.

- Tai ne tavo reikalas, Mege. Nesikišk, - paliepė man Aleksas.

Prunkštelėjau.

- Ar tu supranti, kad ardai šeimą, Elena? - kreipiausi į ją.

Elena išsišiepė.

- Aleksas mane myli, - pasakė ji. - O aš myliu Aleksą. Jei ne mano vyras, aš jau seniai būčiau su Aleksu.

Po jos žodžių manyje tarsi kažkas trūko. Trakšt.

- Nereikia, Elena, - pasakė Aleksas. - Suprask, Megę. Aš myliu Eleną. Žinau, kad Džeinė laukiasi, bet aš jos taip nemyliu, kaip Elenos. Man tik tereikėjo šeimos pratęsimo. Todėl ir pasirinkau Džeinę.

Trakšt... To užteko, kad pamesčiau galvą. Akimirksniu atsidūriau prieš juos.

- Įdėmiai manęs paklausyk, Aleksai. Pasakysiu tau vieną kartą. Tu paliksi Eleną, - šaltai pasakiau. - Liksi su savo šeima, Džeine ir kūdikiu. Daugiau su Elena nesimatysi.

- Ne tau.... - bandė mane pertraukti Aleksas.

- Aš dar nebaigiau, - pasakiau tvirtu balsu. - Nes jei sužinosiu, kad vėl su ja mataisi, įmesiu tave ir ją į duobes. Galėsit abudu ten trūnyti. Aš klano luna, aš įsakau, o kiti paklūsta, - pasakiau tvirtu balsu.

Atsisukau į Eleną.

- Įspėju ir tave Elena. Jei sužinosiu, kad vėl triniesi su Aleksu tavęs lauks ne tik duobė, bet ir ištrėmimas.

- Tu man nieko nepadarysi, - pašaipiai pasakė Elena.

Nusijuokiau.

- O tu išbandyk mane, - mečiau jai iššūkį.