Kruvina širdis.

11.

HARDINAS

-Jai nežymus smegenų sukrėtimas ir šokas - patikimas daktaras apžiūrėjęs Erina konstatavo - kai pabus duokite šiuos vaistus, ir neleiskite keltis iš lovos.

Į mano ranką įkišo vaistų buteliuka ir užjaučiančiai patapšnojo per petį.

-Jūsų merginai viskas bus gerai pone Hardinai.

Merginai... Jokiais būdais negalėjau jam atskleisti kas mane sieja su šia mergina todėl pasakiau kad ji mano draugė. Daktaras nieko neklausinėjęs manimi patikėjo, ją apžiūrėjo ir išrašė vaistų. Kai ji išoko iš antro aukšto ir tėškėsi į žemę pamaniau kad užsimušė... Garsas buvo baisus. Negalėjau leisti jai numirti. Man ji buvo reikalinga. Kitas aukcionas vyks tik po mėnesio, o mano planas turi būt įvykdytas po kelių dienų.
Nors šiaip ar taip, tokios būklės ji man nelabai palengvins darbą. Teks eiti auklės pareigas ir ją prižiūrėti, kad atgavusi sąmonę ne sugalvotų vėl kokios kvailystės.
Iš dalies esu pats kaltas kad palikau ja viena kambaryje neužrakinta, maniau kad apimta panikos negalės net pajudėti. Smarkiai klydau, o ir šalia jos būdamas prarandu reakcija. Reiks ties tuom dirbti, kitaip, jei ši mergina mane apkvailina, mano priešams bus vienas juokas.
Suirzęs išsitraukiau mobilųjį ir surinkau Stefo numerį. Po kelių minučių pasigirdo jo balsas:

-Hardinai?

-Man reikia treniruočių - nieko daugiau neaiskinęs išpyliau - daugiausia ties reakcija.

-Kodėl? - jo balse skambėjo nuostaba - kas nors nutiko?

Viską išdėsčiau vos vienu sakiniu. Ragelyje pasigirdo tyla, o po akimirkos Stefas ištarė:

-Reakcija ne tokia kokios nori galbūt todėl, kad prie jos tu pamiršti būti blogas ir atsargus...

Jo žodžiai tarsi rankos mano kūną tėškė į siena.
Skausmingai, bet teko pripažinti kad galbūt iš dalies jis teisus.
Bet taip negali būti, vien dėl to toks buvau viena trumpa akimirką nes pamaniau kad ji uždus. Negalėjau leisti jai to, todel, kad ji man buvo reikalinga. O daugiau ji man nerūpi. Po visko jei jos neužmuš Flutago gauja, užmušiu aš. Arba parduosiu į kitas rankas.
Tokia kaip ji, man tik problemas kelia.

-Tu dar čia? - iš minčių ištraukė Stefo balsas.

-Taip - atsakiau ir ranka persibraukiau per kakta - noriu kad rytoj pradėtume treniruotes.

-Gerai. Rytoj paskambinsiu - Stefas ramiai atsakė - o iki to, rūpinkis savo naujaja mergaite.

Nespejęs paprieštarauti dėl to kaip jis ją pavadino išgirdau tyla ragelyje.
Mergaitė... Mečiau į ja gulinčia pikta žvilgsnį, jai iki mergaitės kaip man iki doro žmogaus.
Man ji bevertė kekšė, kuri padės įvykdyti tai ko aš noriu.
Kad ji mažiau priešintųsi ir prieštarautų apsimesiu geru jai, suteiksiu saugumo jausmą, o tada... Negailestingai pakišiu ja Flutagui po nosimi.