Kruvina širdis.

47.

Kelionė truko mažiau nei valandą per kurią neištariau nė žodžio Amandai ar tam pačiam vairuotojuj kuris pirmą kartą mus atveže į mūsų naująjį namą.
Kuris pasirodo ėjo ir apsaugininko pareigas, nes kol vaikščiojau po parduotuves ir rinkausi produktus jis tampėsi man iš paskos kaip šuniukas.
O kur dar įkyrioji Amanda man iš šono aiškinanti kad tokio ir anokio produkto nereikia nes dar jo yra namuose.
Nenuleidžiu nuo jos akių ir įsidedu visus produktus į krepšį, o paskui kai jis tampa per sunkus nešti paduodu apsauginiui kurio vis dar nežinau vardo.

-Man reikia naujo krepšio - pasisuku į ekonome - gal galėtum man jį atnešti?

-Bet jau visko turime ko mums reikėjo - ji pažiūri į pilną krepšį produktų.

-Visko turime ko reikėjo Tau - paskutinį žodį pabrėžiu - galbūt man reikia kažko ko tu nežinai?

-Gerai, einu paieškosiu laisvo pirkinių krepšio - ji atsiduso ir apsisuko nueidama ieškoti.

Nardžiau tarp lentynų kaip žuvis džiaugdamasi kad bent atsikračiau jos. Sustojau prie lentynos su vynais ir visus iš eilės butelius nužvelgiau.
Išsitraukiau viena man patikusį butelį ir įsidėjau į krepšį.

-Žiūrėk kad nenukristų - tariau apsauginiui kuris laikė krepšį atrodo jau pilna visko, šiaip ne taip įkišau butelį vyno - ekonomė tuoj turėtų atnešti tuščia krepšį.

Vaikinas nieko nesakė tik linktelėjo ir labiau įsikibo į sunkų krepšį nusekdamas paskui mane.

-Štai ir aš - atrodo iš niekur nieko išdygo prieš mane Amanda - va, tuščias krepšys.

Ji atkišo jį man ir laukė kol paimsiu bet aš tik saldžiai nusišypsojau ir papurčiau galva

-Nešk tu.

Ji nežymiai susiraukė nepatenkinta bet nieko nesakė.

-Paimsiu dar butelį vyno - linksmai tariau ir įdėjau jai į krepšį.

Pajudejau linksmu žingsniu tarp lentynų ir kroviau visko ko reikėjo ir ko ne.
Linksminausi matydama kaip jos krepšys pildosi ir tampa sunkus.
Kai jau pasiekėme kasas ji vos jį tempė, o jos veidas buvo raudonas kaip burokas

-Ak! - sušukau vaidindama - pamiršau alyvuogių!

Nors iš tikrųjų jų paėmiau seniai ir jos buvo pačiame dugne pirmajame krepšyje apsisukau ir nuėjau į patį parduotuvės galą žinodama kad Amanda seks man iš paskos tempdama sunkų krepšį.
Mėgavausi kad jai sunku, ir kad iš jos veido dingo pasipūtimas.
Paėmiau indėlį alyvuogių ir atsisukusi įdėjau jai į krepšį

-Na, dabar jau viskas - linksmai tariau - galime eiti į kasas. Nebent prisiminsiu kad dar kažko reikia.

Buvau puikios nuotaikos. Pagaliau bent trumpam ta kale pastačiau į vietą.