Kruvina širdis.

20.

Nardžiau tarp visų šių žmonių kaip žuvis vandenyje, ir vis mačiau kaip Hardinas nori prieiti prie manęs ir duoti velnių už tai ką iškrėčiau bet negali nes prie jo prieina vis kiti vyrai sveikindami jį. Mūsų žvilgsniams susitikus aš šypsojausi savimi patenkinta, o jo akys liepsnojo pykčiu. Po visko, teks man kentėti, bet kaip matau jo negalėjima man nurodinėti buvau laiminga.
Nors kartą vadeles turėjau savo rankose. Nors kiekvieną kartą pažiūrėjus į merginas su tais vyrais mane pykindavo, apsimečiau kad man nerūpi. Širdis liepsnojo kaip norėjau juos nudėti, bet vis judėjau į priekį.

-Labas vakaras panele - prieš mane išdygo aukštas vyras su tamsiai pilku kostiumu - gavau nurodymus jus atvesti pas Hardina, malonėkite sekti paskui mane.

Pakėliau antakius iš nuostabos, mane nustebino Hardino užsispyrimas, nors pats negalėjo ateiti manęs suvaldyti, atsiuntė savo pakalika.

-Ką gi - guztelejau pečiais - jei Hardinas nori...

Kad būtų drąsiau beeinant pačiupau nauja stiklinę šampano ir iškart puse jo nugėriau.
Broviausi pro visus šlykščius vyrus juos baksnodama alkūnėmis, be atsiprašymų.

-Štai panelė kurios norėjote pone - mums priėjus prie grupės kurioje buvo Hardinas pakalikas pastūmė mane link jo - dar kažko norėsite?

Pakalikas taip stipriai mane stūmė kad į Hardina atsitrenkiau visa jėga. Tik vaikinas net nesusvyravo, savo stipriomis rankomis apglėbė liemenį ir padėkojo vyrui

-Ne, viskas gerai. Ačiū.

Jo ranka kuri buvo man ant pečių buvo tokia sunki, kad kojos nevalingai pradėjo linkti. Bet nepaisydama nusišypsojau visiems vyrams kurie buvo su Hardinu

-Sveiki vyručiai - išsišiepiau patenkinta kad nuo išgerto šampano kiekio atsirišo liežuvis - kaip jums vakarėlis? Ar keksiu netrūksta?

Hardinas laisva ranka įžnybė į šoną kad apsiraminčiau bet net nesiruošiau. Atsisukau į jį, ir pakėliau galva kad mūsų žvilgsniai susitiktų

-Aš Hardino kekšė - garsiai ištariau vyrams, bet vis dar žiūrėjau į vaikiną priešais - bet Hardinas toks geras, kad dar nei karto manęs nelietė.

-Nutylk.

Jis nežymiai pasilenkė į mane ir piktai įsakė, o jo veidas liepsnojo pykčiu. Guztelejau pečiais ir šiek tiek atsitraukusi nužvelgiau visus vyrus kurie į mane žiūrėjo keistomis išraiškomis. Jie visi atrodė taip, lyg vienu kartu norėtų mane suplėšyti ir išdulkinti...

-Šiaip ar taip, aš neprieštaraučiau kad jis mane išdulkintų - nusijuokiau jiems visiems - bet jis kažkodėl laužosi...

Sau už nugaros jaučiau Hardino pyktį, įtampa, ir dar kažką, ko niekaip nesupratau... Ar jis manęs pavydi? Ar man jau nuo šampano susisuko galva?
Vyrai vis dar man nieko nesakė, tik nenuleido akių, net neabejoju kad jei čia nebūtų Hardino, jie visi paeiliui mane išniekintų..

-Gana čia mano kalbų - paikai numojau ranka ir tęsiau spektaklį - palieku jus vyriškai kalbėtis. Aš noriu pasilinksminti ir pašokti.

Išsilaisvinau iš Hardino rankų ir žengiau žingsnį į priekį.
Nueidama dar atsisukau ir mūsų akys susitiko.
Jo akyse ir veide išskaičiau grasinima...
Atrodo kad po visko man bus riesta.