Kruvina širdis.

51.

Po mėnesio.

Galiu pasakyti kad baigiau adaptuotis šioje naujoje vietoje. Šiame name. Su Hardinu.
Su Stefanu ir Ariana susibendravom labai lengvai, nuo to pirmojo vakaro jie tapo pastovūs mūsų svečiai.
Pagaliau sau ir kitiems pripažinau kad myliu Hardina nepaisant mūsų pažinties.
Žinau kad yra žmonių kurie tam prieštarauja.
Pavyzdžiui mano šeima. Ypač tėtis.
Turėjau kelis pokalbius telefonu su juo. Truko lygiai tris minutes.
Viso jo žodžiai buvo nukreipti į Hardina ne pačia gražiausia linkme.

-Jis tave iš manęs pagrobė Erina - putojo į ragelį - laikė per prievartą, nežinia ką su tavimi darė, ir tu sakai kad jį mylį? Tu užburta jo.

-Jis nėra toks blogas kokiu jį laikai tėti - bandžiau aiškinti bet jis manęs nesiklausė - yra kaip yra.

Mama reagavo šiek tiek kitaip.

-Nesakysiu kad tai kas nutiko yra nuostabu dukra - jos balsas skambėjo ramiai bet tvirtai - bet ta karta jo akyse įžvelgiau tikra meile ir rūpestį. Ir buvau tikra, kad tau nieko blogo nenutiks su juo.

-Esu garantuota mama. Jis manęs neskriaudė.

Tuom pokalbis su mano šeima baigėsi. Vienas buvo lyg ir už, o kitas norėjo Hardina pakasti gyva.

                        ....

Atgavau savo telefoną. Turėjau naująjį kompiuterį.
Mokinausi vairuoti, kad galėčiau turėti savo mašiną.
Taip pat, įstojau į universiteta mokintis teisės. Buvau laiminga.
Galėjau keliauti visur kur norėjau. Hardinas manimi pasitikėjo. Taip pat, man ant kaklo kabojo kraujo pakabukas. Kaip ir ant vaikino kaklo.
Tai reiškė kad niekad net ir labai norėdama negalėsiu būti atskirai nuo jo. Turiu pasakyti kad tokių minčių ir nekyla.
Hardinas, pagaliau baigė savo nesvarius darbus.
Dabar jis ir Stefanas kuria verslo planą kuris sekasi kiekvieną dieną vis geriau.
Taip, kaip susiklostė mano gyvenimas net negalėjau susapnuoti.
Bet esu laiminga. Niekad netikėjau pasakomis su laiminga pabaiga. Bet būtent taip man ir nutiko.
Pasaka.
Su laiminga pabaiga.

_________________
Akivaizdu kad man su istorijų pabaigomis sekasi ne kaip. Tačiau kad ir kaip būtų, nenorėjau palikti be pabaigos. Tad kad ir kokia ji skurdi ir netikėta, tai pabaiga.
Ačiū visiems.
Atsiprašau tų, kuriuos galbūt nuvyliau su istorija.