Kruvina širdis.

45.

-Nesuprantu kas čia buvo, bet man patiko.

Hardinas plaukiodamas baiseine žiūrėjo į mane.
Aš sėdėjau ant baseino laiptelio įmerkusi tik pėdas.
Nors atsitempiau Hardina su savimi, dabar norėjau būti viena su savo mintimis. Jaučiausi kvailai kad iškėliau tokia pavydo sceną dėl savo pagrobėjo. Manyčiau kad turiu likti šalta, ir kaip tik džiaugtis kad kita mergina domisi juo, galbūt jei jis įsimylėtų kita, mane paleistu? Bet giliai širdyje žinojau kad taip nebus.

-Alio? Žemė kviečia Erina?! - Hardinas priplaukė beveik prie manęs ir pakeles ranka aptaškė vėsiu vandeniu - kas ten virtuvėje tau nutiko? Nesakau kad man nepatiko... Bet, buvo keista.

-Pamiršk - atsidusau ir atsukau veidą į kaitria saule - nežinau kas man pasidarė.

-Galėtum dažniau taip, aš nepykčiau - jis kreivai nusišypsojo ir nuplaukė į kitą baseino galą - prisidėk prie manęs!

Pakėliau galva ir įsmeigiau akis į vaikino nuoga kūną.
Prieš saulę, jo šlapias kūnas žėrėjo lyg deimantas. Raumenys judėjo gražiai ir vienodai jam irstantis vandeniu. Pakilau ant kojų ir pradėjau leistis laiptukais vis labiau panirdama į vandenį.
Kai vandens buvo iki kaklo pradėjau plaukti link Hardino. Priplaukiau taip, kad mūsų kūnus skyrė vos keli centimetrai.

-Ar man atrodo, ar aš einu iš proto? - paklausiau tyliai jo.

-Kodėl taip manai? - jis pakreipė galva ir įsmeigė savo mėlynas akis į manasias.

-Todėl kad nesuprantu kas man darosi.. Viena akimirka tavęs nekenčiu, o kita tave bučiuoju..

-Tuomet žinai kaip jaučiuosi ir aš - jis tyliai pasakė - kiekvieną minutę turiu dėti visas pastangas kad tavęs nepabučiuočiau arba dar ko nepridaryčiau.

Negalėdama atlaikyti jo sunkaus žvilgsnio giliai įkvėpiau ir panardinau galva po vandeniu. Čia buvo taip tylu ir gera, kad jei ne oro trūkumas būčiau čia pasilikus amžiams.. Palengva išnirau iš vandenio ir vėl susidūriau su juo...

-Tu visada bėgi slėptis kai tema pasisuka į rimtesne puse? - jis susiraukęs į mane pažvelgė - žinok kad nuo jausmų nepabėgsi kad ir kaip norėtum. Pagalvok apie tai Erina.

-Aš nebėgu.. - paprieštaravau - man sunku prisileisti mintį kad galiu tave įsimylėti... Savo pagrobėja...

-O tu nepagalvojai kad dėl tavęs stengiuosi keistis? Juk palikau viską sau už nugaros. Visus blogus darbus, stengiuosi būti geras.. Nors man kartais taip sunku būti tokiu kai visa gyvenimą buvau blogas.. Kita karta pagalvok prieš puldama mane.

-Aš galvoju - plūduravau vandenį ir žvelgiau į savo pagrobėja - bet nėra taip lengva..

-Taip, nėra lengva, nes savo jausmus laikai užrakinusi - jis žemu balsu ištarė - jei juos paleistum, problemų nebebūtų.

-Aš...

Bandžiau sakyti bet jis apiplaukė mane ir pradėjo irtis link baseino laiptukų

-Turiu reikalų Erina - išlipęs pasiėmė rankšluostį ir pradėjo sausinti kūną - pietauk viena.

Ir išėjo numetęs šlapia rankšluostį ant žemės. Jaučiausi sutrikdyta mūsų pokalbio.
Atrodė kad jis man atvėrė savo jausmus ir širdį... Ir dabar gailisi...
Jaučiausi draskoma jausmų. Niekad nenorėjau kad taip nutiktų. Bet atrodo kad po truputį jį įsimyliu.

NUOMONIŲ!!