Kruvina širdis.

30.

Hardinas.

-Kaip ji?

Klausia Stefas atsirėmęs į sofos atkalte.

-Manyčiau kad gerai - atsakau - ji kiek apdujusi, todėl netrukus vėl užmigo.

-Vaistų poveikis pasibaigs rytoj. Tada ji jausis gerai.

-Bet neprisimins nieko? - dar kartą pasitikslinu.

Klausiu dėl to, kas Stefas dar ta pačia diena gavo nelegalių vaistų iš daktaro kuris dirba mums. Tai buvo migdomieji, ir kažkoks naujas vaistas kuris apslopina atmintį.
Vos kelių valandų prisiminimai išnyks pasakė daktaras Stefui, duokit viena tablete, jos užteks.

-Ir ji nieko nepamena? - klausia draugas.

Papurtau galva ir nusitraukiu per galvą nertinį, nuo išgerto viskio sušilo kūnas.
Iš pradžių baiminausi kad vaistai nesuveiks. Bet pamatęs sutrikuse Erina įsitikinau kad jie veikia kaip turi but.

-Kada gausi pakabuką? - mano mintis pertraukia jis.

-Išsiunčiau krauja. Rytoj vakare turėčiau gauti.

-Manai ji nešios jį?

-Priversiu.

Viskas truko greičiau nei valandą. Kai ji neteko sąmonės Stefas dezinfekavo peilį, paėmė jos delną ir vienu judesiu perežė oda.
Iš jos pasipylė kraujas, todėl nieko nelaukęs buvau paruošęs maža buteliuką į kurį visas sutekejo.
Tada pakartojau ta patį su savimi.
Kai ji buvo paguldyta į lovą praziodziau jos burną ir įlašinau savo kraujo. Tada išgėriau jos. Likučius saugiai supakavau ir išsiunčiau kad gaučiau pakabukus su vienas kito krauju.
Kai viskas bus padaryta iki galo, jausiuosi padaręs viską kas mano galioje.
Ji bus mano, o aš jos.

-Vistiek imsiesi reikalo su Flutagu? - Stefas prabilo.

-Be abejo - linktelėjau galva - Erinai negresia joks pavojus. Jis pamatęs jos ir mano pakabukus negalės nieko padaryt nerizikuodamas savo paties gyvybę.

-Siųsi ja viena?

-Iš pradžių taip - prisidegiau cigaretę ir užsitraukiau - bet visa laiką busiu nuo jos per viena žingsnį.

-Dalyvausiu ir aš - draugas griežtai pasakė - dėl to ką tau padėjau, negali atsisakyti.

-Jei esi tam pasiruošęs - linktelėjau - sutinku.

Ta diena artėja. Mano kerštas bus įvykdytas.
Nori nenori, teisingumas bus.
O tada visa save atiduosiu Erinai.