Kruvina širdis.

34

-Erina...

Kambaryje nuskamba mano vardas iš Deivido lūpų.
Prieš minutę jį atvedė pats Hardinas surakintomis rankomis ir pasodino per kelis metrus nuo manęs. Pirma pokalbio nepradėjau... Man buvo sunku suvokti, kad vyras kuris sėdi prieš mane gali būti mano dėdė..

-Pradžiai pasakysiu tiek, kad tau reikėtų pranešti savo tėvams apie esamą situaciją - vyras nunarino galva - jie nerimauja dėl tavęs. Prieš man atvykstan čia, sakiau jiems kad tave išgelbėsiu...

-Kodėl sakai kad esi mano dėdė? - paklausiau nekreipdama dėmesio į jo kalbas - aš nenoriu tikėti kad tai tiesa..

-Bet tai ir yra tiesa - vyras pažvelgė į mane suraukęs antakius - tavo tėvai ėjo su manimi viena koja, iki gimstant tau. Kai Pitas sužinojo kad Katerina laukiasi paliko mane ir mano pasaulį. Jie sukūrė saugią ir laiminga šeima. Ir iki dabar nieko apie mane nesakė.

-Kodėl nebandei manęs susirasti per tiek metų?

-Todėl kad žinojau kad tėvai man to neleis - jis gražė surakintas rankas jaudindamasis - jie norėjo kad tu nieko nežinotum, gyventui kaip kiekvienas vaikas..

-Tu esi Flutagas? - paklausiau netikedama kad visa tai tiesa.. Mano širdis jautė kad prieš mane, mano tikras kraujas bet protas atsisakė tai suvokti - kodėl nužudėj Hardino tėvus?

-Tai buvo seniai.. Ir taip aš Flutagas.. Prieš daug metų aš bendravau su Danieliu - jis metė žvilgsnį į tylintį Hardina - mes buvom partneriai. Bet Danielis iškrėtė man šunybę.. Perėmė mano narkotikų partija ir su ja pabėgo.. Ji buvo verta kelių milijonų..

-Ne, netiesa - pagaliau prabilo Hardinas - tu meluoji.

-Tu nežinai tiesos, tuo metu tau buvo kiek? Keturi metai?

-Nesvarbu kokio amžiaus aš buvau, bet tiesa žinau.

-Tuomet paklausk mano žmonių kurie su manimi buvo nuo pat pradžių - Deividas nuožmiai žiūrėjo į vaikiną - jie tau pasakis tiesa. Tokia pačia kokia išgirdai iš manęs.

-Kodėl tu jo nepaleidi? - atsisukau į Hardina pertraukdama Deividą.

-Todėl kad aš jį nudesiu.

-Ne - papurčiau galva griežtai - neleisiu tol, kol neišgirsiu tiesos iš savo tėvų lūpų. Jeigu jie patvirtins kad jis mano dėdė... Tu negalėsi jo nudėti.

-Erina, jis nužudė mano tėvus - Hardinas suurzgė.

-O tu nužudysi mano dėde? - piktai surikau - tikrai tai padarysi? Tuomet žinai kad aš tavęs nekęsiu dar labiau nei kad dabar nekenčiu.

-O ką siūlai? Paleisti jį?? Kad jis ir toliau vaikščiotų nešvaria sąžine? - Hardinas pyko - jis nužudė mano tėvus!!

-Prašau tavęs... - pradėjau maldauti supratusi kad kitaip nieko nepasieksiu - jeigu išaugosi jo gyvybę... Atleisiu už kraujo saitus.. Ir nesipriešinsiu tau, sutiksiu būti tavo, iki gyvenimo galo.

Vaikinas išklausęs mane susidomėjo mano pasiūlimu. Jis žiūrėjo man į veidą ir bandė išskaityti ar tai tiesa.
Nenuleidau nuo jo akių

-Prisiekiu - tariau užtvirtindama savo žodžius - tik leisk man susitikti su tėvais ir jais pakalbėti.

Po ilgos tylos ir svarstymų Hardinas prabilo nenoromis

-Jie atvyks čia. Ir pokalbis vyks prie manęs.

-Sutinku - linktelėjau galva - jeigu visa tai tiesa, tu Deividą paleisi. Ir aš liksiu su tavimi, su sąlyga.

-Dar viena?? - Hardinas nustebęs pažvelgė į mane - kokia?

-Baigsi savo nešvarius darbus, ir išvyksim kitur, kur niekas mūsų nepažįsta ir nežino mūsų praeities.

Vaikinas ilgai svarstė mano pasiūlymą. Mačiau kaip kovėsi su savimi... Jis tai pakeldavo į mane akis, tai nuleisdavo. Galop ištarė:

-Sutinku.