Kruvina širdis.

31.

PITAS.

Į kambarį tarsi viesulas įlekia Katerina, o iš paskos jos iš kažkur atsiradęs Deividas.

-Jis ją rado!

Katerina spiegia nesavu balsu, kuriame girdisi ir džiaugsmo ir nerimo tonai

-Mūsų dukra rado Pitai!

-Tai tiesa?

Paklausiu staigiai pakildamas nuo lovos ir įsispoksojes į Deivida. Tas kuo rimčiausiai linkteli galva

-Taip, šiandien mano žmonės rado sąsaja - jis kalba - žinau tiksliai kur ji. Ir kas ją pagrobė.

-Kas jis toks? - paklausiu piktai

-Man nežinomas vaikinas - jis guzteli pečiais - gan jaunas kad būtų rimtas. Tikiu, kad jį įveiksime lengvai, ir po šios nakties, ją jau turėsime.

-Kaip ketini ja atgauti? - paklausiu susirūpinęs - aš noriu visame tame dalyvauti.

-Mes įsiveršime į namą - Deividas išsitraukia mobilųjį ir kažką sutikrina - ir ne, tu nedalyvausi. Esu tikras kad pats susitvarkysiu su savo žmonėmis.

-Aš neprašau. Aš įsakau - pasipiktinu - dalyvausiu.

-Pitai - Katerina uždeda ranka man ant peties - juk pats sakej nenori sugrįsti į senus laikus. Palik viską jam. Aš tikiu kad jis mums Erina sugrąžins sveika ir gyva.

-Duodu žodį - Deividas rimtai mus abu nužvelge - patarčiau šią naktį uzsirakinti visus namus. Duris, langus. Nežinau ką sugalvos tas vaikinas jei kartais išsisuktų nenudetas. Nors smarkiai abejoju..

-Darysim kaip liepi - Katerina patikino mano broli - tik sugrąžink ja mums.

-Dėsiu visas pastangas - Deividas linktelėjo galva - mano žmonės jau pasiruošę. Tik duosiu ženklą ir mes pradėsim. Tik norėjau perspėti jus. Ruoškitės, nes jūsų dukra sugrįš namo.

Mačiau kaip mano žmonos akyse susikaupė ašaros. Ji nieko nelaukus puolė prie Deivido ir jį apsikabino

-Ačiū tau - ji verkė - nežinau kaip tau atsidėkoti..

-Nedekok dar - Deividas paglostė jos galva - būk su Pitu. Ir laukit iš manęs žinių.

Katerina atsiplėšusi nuo jo puolė prie manęs ir pakibo man ant kaklo.
Švelniai rankomis apglėbiau jos gležna kūną.
Žiūrėjau į savo brolį, ir žvilgsniu dėkojau. Nors žinojau kuom viskas pasibaigs. Jis išgelbės Erina, bet mes ir vėl jos neteksim. Ji bus priversta pasinerti į nešvarius reikalus kaip mes prieš daug metų...
Guodžia tik tai, kad mano brolis ją myli kaip savo dukra, ir niekad neleis jai kentėti.
Sunkiai atsidusau ir nuleidau galva Katerinai ant peties.
Po kelių valandų mes atgausime savo dukra...