Kruvina širdis.

28.

Erina.

Kažkurią minutę laukdama kol mane pakvies Hardinas užsnaudžiau sėdėdama ant sofos.
Sapnavau sapną, kuris keistai nustebino. Sapnavau kad stoviu lietuje.. Iš dangaus pylė kaip iš kibiro lietų, o aš nejudėdama stovėjau ir leidausi permerkiama.
Net nemirksėjau... Tolumoje žaibai šoko grėsminga šokį, o aš susižavėjusi žiūrėjau. Ir tada iš dangaus pasipylė kruvini lietaus lašai... Jie tekėjo mano veidu, mano drabužiais, man po kojomis telkėsi kraujo bala, o aš nejudėjau. Ir tada pabudau. Lyg net nebūčiau miegojusi ir sapnavusi.
Apsidairiau kambaryje kuriame po truputį temo. Kodėl vis dar manęs niekas nepakvietė? Hardinas išeidamas iš virtuvės sakė kad mane pakvies po valandos, bet vis dar jokių žinių. Pasitrynusi akis pakilau nuo sofos ir nuėjau ieškoti vaikino. Priėjusi jo kabinetą pasibeldžiau ir laukiau kol pasigirs jo balsas. Prieš akis atsivėrė durys ir pasirodė Hardinas

-Kas nutiko? - jis paklausė taip, tarsi nebūtų sakęs kad mane pakvies po valandos pasikalbėti..

-Juk sakėj kad mane pasikviesi - priekaistingai pažvelgiau į jį - bet taip ir nesulaukiau.

-Ak.. Tiesa - jis susieme sau už galvos - visai iš galvos išgaravo, atleisk. Užeik.

Jis pasitraukė į šoną praleisdamas mane į  vidų. Greitai prasmukau pro jį ir nudrožiau tiesiai ant kėdės kuri stovėjo prie didžiulio tamsaus stalo. Ir tik dabar pastebėjau kad kambaryje buvo dar vienas vyras..

-Am.. Labas - pasisveikinau sutrikusi nelaukto svečio.

-Sveika - vaikinas linktelėjo galva - aš Stefanas.

-Erina - atsakiau ir paspaudžiau jo ištiesta ranka.

Prie mūsų prisiartino Hardinas ir mus nužvelges prisėdo prie manęs. Mano akys lakstė nuo vieno vaikino prie kito.. Kažkodėl mane aplankė bloga nuojauta...

-Stefanas mano geriausias draugas - Hardinas prabilo - nuo vaikystės. Tikiuosi sutarsit gerai.

-Kol busiu čia, manau problemų nekils - atsakiau ramiai - vistiek mūsų keliai greitai išsiskirs...

Hardino veide perbėgo keista išraiška, bet man nespėjus įsižiūrėti jis nusuko veidą nuo manęs.

-Man labai keista... Bet gal galime eiti prie reikalo? - paklausiau abiejų vaikinų - norėčiau kuo greičiau imtis reikalų.

Hardinas linktelejo galva. O Stefanas pakilęs nuo kėdės pradėjo eiti link manęs.
Mane išmušė karštis, pamačius jo rankoje kažką balto..

-Kas...

Norėjau pakilti nuo kėdės bet Hardinas čiupo mane ir prispaudė prie kėdės naudodamas jėga, o Stefanas priėjęs nubraukė man nuo veido plaukus ir pridėjo marle prie nosies užspausdamaa kvėpavimą.
Muisčiausi ir cypiau iš visų jėgų, bet po akimirkos mano akyse aptemo, ir panirau į tamsą.