Kruvina širdis.

42.

Visa naktį pramiegojau vienoje pozicijoje.
Tai yra, prie pat lovos krašto, ant šono. Kuo toliau nuo vaikino šalia manęs. Po viena koldra, toje pačioje lovoje.
Jei manęs kas paklaustų kaip jaučiausi, atsakyčiau kad keistai.
Visa laiką bandžiau save įtikinti kad tai negerai. Kad su savo pagrobėju neturėčiau gulėti vienoje lovoje net ir po to ką patyrėm.
Nesvarbu kad mes buvome sujungti. Aš neturėčiau taip elgtis. Bet kita vertus, man buvo gera kad jis taip arti manęs. Po to kai grįžau iš dušo vis dar šlapiais plaukais ir įlipusi į lovą, koldra užsitempiau iki smakro jis nuėjo į duša ir iš ten grįžo maloniai kvepėdamas.
Tas kvapas visa naktį man nedavė ramybės... Traukiau jį pilnais plaučiais ir vis buvo negana.
Traumdžiau save kaip tik galėjau, viena minute širdau kad guliu su juo lovoje, kita minutę džiaugiausi.
Taip ir praleidau naktį, kai kada mane nuovargis buvo įveikęs nes užmigau besapniu miegu. Pabudau nuo to, kad apačioje išgirdau neaiškius garsus...
Atsimerkiau ir pasirėmusi alkūnėmis pažiūrėjau į Hardino lovos puse. Ten buvo tuščia.
Išlipau iš lovos, pačiupau chalatą kuris vis dar buvo su etikete ir užsimetusi ant kūno išėjau iš miegamojo.
O tada išgirdau balsus. Tiksliau juoką..
Nustebusi kad be Hardino girdėti dar moteriškas balsas nusileidau į apačia ir patraukiau tiesiai į virtuvę. O ten...
Sėdėjo Hardinas su kavos puodeliu, o prie viryklės kepė blynus mergina... Jauna mergina.

-Labas rytas - mane pamatęs Hardinas šyptelėjo - kavos?

Vis dar ne nuleidau akių nuo merginos prie viryklės. Ji tarsi pajutusi mano žvilgsnį atsisuko su mentele rankose ir nusišypsojo.

-Labas rytas - jos balsas nuskambėjo per virtuve - tu tikriausiai busi Erina? Aš jūsų namų ekonomė, Amanda.

Ekonomė?? Kodėl įsivaizdavau kad ji bus pagyvenusi, švelni moteriškė kuri mums gamins valgyt ir to mokins mane? Prieš mane stovėjo vos keliais metais vyresnė mergina...

-Blynų? - ji nekreipdama dėmesio kad tyliu ištiesė lėkštę su blynais ir uogomis.

Stovėjau lyg sustingusi ir nesugebėjau paimti lėkštės.
Tiesa sakant mano viduje virė pyktis. Visi miegai išsilakstė, ir dabar stovėjau kaip niekad žvali.

-Erina? - Hardinas saldžiu balsu kreipėsi į mane - nebūk nemandagi. Paimk pusryčius.

Lyg robotas pažiūrėjau į jį, o tada ištiesiau ranka ir paėmiau lėkštę.

-Skanaus - mergina vis nesiliovė šypsotis, tik dabar žiūrėjo į Hardina.

Automatiškai nuėjau prie Hardino ir padėjusi lėkštę ant baro pati atsisėdau. Su šakute atsignybiau blyno gabalėlį ir įsimečiau į burną.
Nors skonis buvo dieviškas, jis burnoje tirpo lyg šiltas sviestas tariau:

-Per daug cukraus - padėjau šakute šalia lėkštės ir atsistūmusi su kėdė atsistojau - Ačiū, bet nesu alkana.

Nuo merginos veido dingo šypsena lyg nupūsta.
Jaučiau kaip Hardinas žiūri į mane.

-Galiu iškepti kitus - Amanda šiek tiek pasipūtusi ištarė. Tik jos pasipūtima jaučiau aš viena, Hardinas akivaizdžiai nieko nenutuokė - jeigu jums šie nepatinka.

-Nereikia - papurčiau galva - einu į duša - dabar kreipiausi į Hardina - paskui norėčiau su tavimi pasikalbėti.

Nelaukusi atsakymo apsisukau ant kulno ir išėjau iš virtuvės.
Vos valdžiausi. Nežinau kodėl, bet mane buvo apėmęs laukinis įsiutis.