Visada buvau drąsi, be baimė, pilna optimizmo. Šypsojausi visiems ir visada. Mūsų miestas - Los Andželas buvo mano saugus burbulas kuriame gyvenau, turėjau šeima, jaunesne sese, nuostabius draugus, buvau be pradedanti gyventi suaugusiųjų gyvenimą. V...
Mano venomis tekėjo ne kraujas o tikras įsiūtis. Skirtingai nei šūdžiaus priešais mane. Iš jo peršautų rankų upeliais tekėjo kraujas, o jis pats buvo susmukęs prie sienos, verkė ir maldavo jo pasigailėti. Nusispjoviau jam prie kojų ir atsisukau į minią
-Kas dar ją lietė?! - surikau ant viso namo - išeikit dabar, kitaip, ne tik peršausiu rankas, bet ir nudėsiu visai.
Name tvyrojo tyla, visi vengė mano žvilgsnio. Nors jie visi buvo mano partneriai, tikiu kad galėjo liesti mano nuosavybę. O jei taip padaro, iškart atsisveikina su gyvenimu. Traukiau orą į save bandydamas nusiraminti, bet akyse stovėjo vaizdas Erinos ir to asilo. Man nesvarbu kad ta mergina man tik kekšė. Bet ji mano, ir todėl niekas neturi teisės jos liesti.
-Ar bus tokių šunsnukių?! - toliau rėkiau - ar man pradėt visus iš eilės šaudyt?!
Netrukus prie mano šono išdygo Stefas kuris uždėjo viena ranka ant peties kita ant mano ginklo nuleisdamas jį į žemę
-Nusiramink Hardinai - jis tyliai suurzgė - daugiau jos niekas nelietė išskyrus tą, kuriam peršovėj rankas.
-Iš kur žinai?! - netikėdamas atsisukau į jį.
-Kol čia švaisteisi ginklu nubėgau į tavo darbo kambarį kuriame yra viso namo kameros - Stefas kalbėjo pasilenkęs prie manęs - visas peržiūrėjau ir galiu pasakyti kad Erina pati jį pakvietė, iki to, jos niekas nelietė. Ji vaikščiojo po patalpa, gėrė šampaną, o paskui dingo antrame aukšte. Po kelių minučių išėjo persirengus ir patraukė tiesiai čia. Pritraukus kameros vaizda matėsi kad akimis ji kažko ieškojo. Spėju kad tavęs.
Mano krūtinė kilnojosi su kiekvienu įkvėpimu ir iškvėpimu, pamažu pyktis iš manęs blėso, bet ne tiek kad visai nusiraminčiau.
-Esi tikras? - šį kartą paklausiau jau ramiau.
Stefas linktelėjo galva patvirtindamas savo žodžius. Nenoriai bet įsikišau ginklą į džinsus ir atsisukau į draugą.
-Išvyk visus kurie čia esą - apžvelgiau akimis patalpa kurioje buvo pilna žmonių - noriu kad name neliktų nieko, išskyrus mus.
-Ką daryti su juo? - Stefas galva linktelėjo į asila su peršautom rankom.
-Liepk nešdintis, ir pasakyk kad jei dar kartą jį pamatysiu, nudėsiu.
Draugas linktelėjo galva ir pasisuko į žmones, netrukus per kambarį nugriaudėjo jo balsas liepiantis skirstytis. Nieko nelaukęs įsimaišiau į minią pasukdamas prie laiptų. Pradėjau ieškoti Erinos.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
