Kruvina širdis.

39

Įlipusi į lėktuvą pamačiau stalą paruošta gausiais pusryčiais.
Burnoje iškart susitvenkė seilės, o pilvas pradėjo urgzti iš alkio.

-Papusryčiaukime

Hardinas ranka pamojo kad sėsčiau į krėslą. Nesipriešinau, panirau į minkštą lėktuvo kėde ir įsipyliau juodos kavos. Kita ranka pačiupau bandele su sūriu ir godžiai atsikandau.

-Tau reikėtų daugiau valgyt Erina - vaikinas taip pat paėmęs kavos gurkštelėjo.

-Mhm - numykiau pilna burna - reiks prisižiūrėti. Beja, kada susipažinsiu su tavo Stefano drauge?

-Ak jau nekantrauji? - jis pasiėmė laikraštį ir atsivertęs sporto skiltį permetė akimis - Stefanas su Ariana atskris po savaitės. Ariana nori pabaigti darbus susijusius su mokslais.

-Ką ji studijuoja?

-Kažką su mada - vaikinas gūžtelėjo - dizainere nori būti ar kažkas tokio..

-Jai smagu - atsidusau - aš norėčiau irgi pasinerti į savo mėgiamus mokslus, bet tikriausiai teks pamiršti.

-Tau jie nereikalingi - Hardinas sulankstė ir padėjo laikraštį į šalį - ir dirbti nereiks. Pinigų turiu į valias, ir kiekvieną dieną man plaukia milžiniškos sumos. Turėtum žinoti kad aš milijonierius.

-Turtus susikrovėj iš purvinų darbų.. Man nekiltų ranka jų leisti.

-Tu ta jau padarėj - jis nusijuokė - pirkdama sau drabužius.

Ak. Visai iš galvos išgaravo kad leidau jo pinigus.. Bet teks susitaikyti su tuo, nes savų neturiu, o dirbti jis man neleis.

-Mūsų namas didelis? - paklausiau smalsiai.

-Pakankamai.

-Aš būčiau norejus paprasto buto - susiraukiau - man prabangaus gyvenimo nesinori.

-O aš nenoriu vargšų gyvenimo - jis gūžtelėjo pečiais - jei galiu sau leisti gyventi gerai, tai ir gyvensiu gerai. O tu kartu su manimi.

Atsidusau ir paėmiau apelsiną. Susipjausčiusi į keturias dalis pradėjau lėtai valgyti.
Mane guodžia tai, kad po savaitės susipažinsiu su Ariana. Tikiuosi ji nebus snobė, nes be jos, kažin ar turėsiu daugiau draugių.  O leisti visa laiką su Hardinu... Manęs ta mintis nežavėjo.

-Ar moki vairuoti automobilį?

Tyla pertraukė Hardinas paziuredamas man į akis.
Papurčiau galva.

-Norėtum išmokti?

-Galbūt - atsainiai gūžtelėjau pečiais nors degiau noru išmokti.

-Tuomet, jei būsi gera, galėsi eiti mokintis. Pasamdysiu mokytoja kad tave išmokintų ir suteiktų vairavimo licencija.

-Gerai - paėmiau kita skiltele apelsino - būtų smagu.

-O gaminti moki? - jis toliau mane tardė.

-Jei turi omeny iškepti kiaušinienė ar sutepti sumuštinį, tada taip.

-O rimčiau? - jis nusijuokė.

-Ne, niekad neteko. Visa laiką gamino mama, arba jei būdavau alkana užsisakydavau pica kuria atveždavo į namus.

-Tuomet reiks pasirūpinti namų ekonome, kuri tvarkytų namus ir gamintų valgį - jis paėmė į rankas mobilųjį ir pradėjo kažka spaudyti jame.

-Aš galiu pabandyti išmokti - papūčiau lūpas.

-Kol išmoksi, ką mes valgysim? Maistą iš parduotuvės?

-Am.. Ne, kažką sugalvosiu - pasimečiau

-Padarom taip, kol tu išmoksi tai daryti, Pasamdysiu ekonome kuri mus maitins - vaikinas atlaidžiai man šyptelėjo - jei norėsi, manau iš jos ir mokintis galėsi.

-Gerai - sutikau, nes žinojau kad ginčytis beviltiška - pasamdyk.

Turiu pasakyti, kad mano gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Dar neseniai Hardinas buvo piktas, nusikaltėlis nusipirkęs mane nesvariems reikalams.
Dabar, jis buvo mielas, paslaugus ir įsimylėjęs??
Ar galiu manyti kad jis mus sujungė kraujo saitais dėl to kad mane myli?
Širdis sakė taip, o protas sakė būti atsargiai su jo jausmais man... Galbūt vieną dieną viskas pasikeis, ir prieš mane vėl stovės piktas, negeras Hardinas kuris norės mane nuskriausti...