Visada buvau drąsi, be baimė, pilna optimizmo. Šypsojausi visiems ir visada. Mūsų miestas - Los Andželas buvo mano saugus burbulas kuriame gyvenau, turėjau šeima, jaunesne sese, nuostabius draugus, buvau be pradedanti gyventi suaugusiųjų gyvenimą. V...
Jis paliko mane vieną kambaryje užrakinta kad niekur nepabėgčiau prieš tai patikrinęs ar visi langai turi užraktus ir užrakinti. Suklupau ant šaltos žemės išliedama visų dienų baimes, įtampa, ir beviltiškuma. Rėkiau iš visų jėgų ir visų plaučių. Man buvo tas pats kad name be manęs dar kažkas gali būti
-Gelbėkit!! - Rėkiau priėjus langus ir nuo jų nuplėšusi užuolaidas - prašau, kas nors!!
Iš lango atspindžio žvelgiau į save aš pati... Mano akys pasruvusios krauju, plaukai sulipę nuo kraujo ir purvo, veidas sukritęs neatpažįstamai...
-O dieve... Meldžiu...
Šnabždėjau sau po nosimi tyliai, nuo rekimo gerklė užkimo taip kad vargiai galėjau išlementi žodžius garsiau už šnabždėjima... Aš papuoliau į pragarą... Ir man net nereikėjo numirti. Susidūriau su pačiu šėtonu. Staigiai užtraukiau užuolaidas daugiau negalėdama į save žiūrėti. Aš ne bebuvau aš... Patraukiau prie geležinės lovos ir atsisėdau ant jos. Susigūžiau į kamuoliuką ir verkiau. Tikiuosi kad mano paieška jau paskelbta ir manęs ieško visi kas mane pažįsta... Tėvai, sesuo, draugai, artimieji... Bet kas, kas nori padėti mus visas sugrąžinti į saugias seimas..
-Prašau dieve... Išgelbėk mus visas - pakėliau galva į lubas ir meldžiau - padarysiu bet ką.. Tik padėk.
Staiga išgirdau raktą duryse. Netrukus durys prasivėrė ir pasirodė Hardinas. Ši karta persirengęs į laisvesnius drabužius, burnoje smilksta cigaretė.
-Norėjau pasakyti kad rėkt gali kiek nori - jis stovėjo tarp durų susikryzeves rankas ant krūtinės - čia niekas taves negirdės. Namas vidurį mano laukų, aplink mano žemę, o joje daugiau nieko nėra išskyrus mus.
-Aš padarysiu bet ką... - pašokau iš lovos - bet prašau, leisk man mano šeimai pranešti kur aš esu, ir kad man viskas gerai.
-Nejuokauk - jis papurtė galva - leisti pasakyti kur tu esi? Kad per kelias minutes čia prigūžėtų farų? Kad išsiaiškintų apie mano gauja... Nenusikalbek.
-Aš geriau mirsiu nei tau vergausiu - surikau - geriau susitaikyk su tuo.
-Dar pažiūrėsim - jis pradėjo eiti link manęs - o iki to, leisk man tau papasakot kas aš esu, ir ko tiksliai iš tavęs noriu.
Kiek leido siaurutė lova pasitraukiau į šoną kuo toliau nuo jo.
-Aš esu Hardinas Reiganas antrasis - jis prisėdo šalia ir nutilo, po sekundės tęsė - esu didžiausios mafijos šalyje paveldėtojas, nusikaltėlis kurio niekas nesuseka. Mėgstu alkoholį, kartais narkotikus, linksmybes. Ir merginas. Daug merginų. O labiausiai patinka kruštis. Aš nesimyliu švelniai kaip tau atrodo, ir nieko nejaučiu toms, kurias krušu, esu šiurkštus ir savanaudis. Turiu nuolatines savo sekso verges, kurios po kurio laiko atsibosta todėl keiciu naujomis. Kaip šiuo atveju senąją pakeičiau tavimi... Taigi. Sveika atvykusi į mano valdas Erina. Tikiuosi maloniai leisim laiką.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
