Kruvina širdis.

22.

PITAS.

Po kelių neramių dienų Deividas vėl mūsų virtuvėje su degtinės stiklu rankose.

-Turiu pasakyti kad esu sumišęs - jis piktai papurtė galva - susidūrėm su rimtu priešininku. Mano žmonės, ir net aš pats niekaip nerandu galų.. Nežinau su kuo mes turim reikalų.

-Ieškok labiau - skestelėjau piktai rankomis - juk pats save laikai pranešesniu už visus, o kai reikia surast dingusią mergina, nesugebi rasti.

-Pitai.. - Katerina kuri kaip robotas gamino vakariene metė į mane pikta žvilgsnį - prašau, būk supratingesnis.

-Aš ir būnu - atkirtau - bet praėjo kelios ilgos dienos, Erinos nei kvapo. O šis didysis mafijozas tik geria ir skundžiasi kaip nesugeba nieko iškasti.

-Aš nesiskundžiu - Deividas vos tvardėsi - galbūt pats užuot sedejas namie susidėjęs rankas eitum jos ieškot? Kodėl nepaprašai prisijunkti į mūsų paieškos grupe? Mano vyrai tave mielai priims.

-Su tavo vyrais nenoriu turėti jokių reikalų - pašokau nuo kėdės ir stvėriau degtinės butelį - paduok stiklinę Katerina.

Katerina kuri pjaustė svogūnus padėjo peilį, metė į mane pikta žvilgsnį ir išėmus stiklinę su trenksmu ja pastatė prieš mane

-Deividas teisus Pitai - ji kalbėjo pro sukastus dantis - aš pati prisijunčiau prie jų jei man kažkas leistų..

-Net nemanyk - piktai tėškiau - mes nuo jų atsiribojom prieš daug metų, nejaugi nori pradėti viską nuo pradžių?

-Jei tai liečia mūsų dukra, tada taip.

Ji garsiai ištarė ir nusisukusi stvėrė peilį ir su didžiule jėga pradėjo vėl pjaustyti svogūnus.
Nuo Erinos dingimo mes vienas kitam pasidarėm didžiausi priešai.. Amžinai pykstam, rėkiam, ir mažai trūksta kad į darbą paleistumėm kumščius.

-Aš darau viską ką galiu - vėl prabilo Deividas - ir darysiu tol kol ją rasiu. Ir nereiškia tai kad aš dabar čia su jumis sėdžiu, niekas jos neieško.. Mano vyrai dirba diena naktį.

-Geriau jau dirbtų - mečiau pikta žvilgsnį - duodu tau pora dienų, jei nerandi nei menkiausio pėdsako, aš prisijungsiu prie jūsų.

Mano akys užkliuvo už Katerinos, kuri po mano žodžių nežymiai įsitempė bet stengėsi neišsiduoti.

-Puiku Pitai - brolis šyptelėjo - mes visada tavęs lauksim. Bus kaip senais gerais laikais.

Piktai prūnkštelėjau ir pakilau ant kojų. Daugiau nebenorejau būti vienoje patalpoje su juo ir Katerina. Atrodė taip, lyg jie abu eitų prieš mane. Aš niekad nenorėjau kad tai nutiktų Erinai, kad esu piktas ir iš pažiūros šaltas, nereiškia kad nemyliu savo dukros ir nenoriu kad ji grįštų..
Atvirkščiai, kiekviena naktį, kai visi miega, verkiu ir maldauju dievo kad jis man ją sugrąžintų... Aš esu net pasiryžęs siela atiduoti velniui kad ji būtų laisva. Bet panašu kad siela turės atiduoti Erina.. Savo dėdei, kuris už išgelbėjimą norės jos kaip tikrosios mafijos paveldėtojos...
Visa laiką maniau kad Deividas susiras moterį, susilauks vaikų, kurie perims jo nešvarius darbus.
Bet to niekada neįvyko. Jis visą laiką norėjo kad Erina būtų jo patikėtinė. Ir akivaizdu, jo noras išsipildys.