Kruvina širdis.

33.

-Ji bunda.

Išgirdau netoli savęs Hardino balsą. Staigiai atmerkiau akis ir pašokau iš ten, kur buvau paguldyta.

-Ramiau, ramiau - Hardinas suėmė mane už pečių ir atgal pasodino į krėslą - viskas gerai.

-Negerai - papurčiau galva ir vėl bandžiau pakilti bet jis man neleido - kur tas vyras? Ką jam padarėj? Kas tas kraujo sujungimas? Paaiškink man.

-Neklausinek tiek daug - jis pakilo ir paėmęs nuo spintelės stikline su vandeniu padavė ja man.

Tik dabar pamačiau kad be mūsų kambaryje yra dar bent keli vyrai kurie ramstė sienas ir žiūrėjo į Hardina laukdami bet kokio paliepimo.

-Prašau atsakyk man... - maldavau vaikino.

-Tas vyras vardu Deividas - pagaliau jis prabilo - uždariau jį rūsyje, negalėjau su juo susitvarkyti kol žinojau kad tu nualpusi, laukiau kol tu pabusi.

-Išleisk jį! - surikau ir pašokau ant kojų - jis nieko blogo nepadarė. Man reikia su juo pasikalbėti.

-Ne - vaikinas papurtė galva - to nebus.

-Nors kartą man neaiškink!

-Jis pavojingas!

-Jis man nieko nepadaris! - skestelėjau rankomis - man reikia sužinoti ar tai ką jis sakė, yra tiesa.

-Jis tiesa sakė tik apie tai kad mes sujungti visam gyvenimui.

Nepajaučiau kaip mano ranką pakilo jam prie veido ir trenkė skaudų antausį. Kambaryje visi sužiuro į mane ketindami mane pulti. Tik Hardinas iškėlė ranka vyrus ramindamas

-Tu niekšas! - spiegiau jam į veidą - kaip galėjai tai padaryti be mano sutikimo?? Ar manęs paklausėj ar aš to noriu?! Ne!!

-Baik..

-Ką baigt?! Dabar aš tavo vergė? Priklausau tau?!

-Tu mano mylimoji - jis pažiūrėjo man į akis - ne vergė.

-Mylimoji! - jaučiau kaip iš vidaus tuoj prasiverš nevaldomas juokas - mylimoji? Aš tavęs nemyliu!

Vaikino veide perbėgo skausmo šėšėlis bet jis greit susitvardė.

-Pamilsi - ramiai atsakė - ateis laikas kai meilė man bus.

-Užsikrušk!

Pradėjau eiti iš kambario bet jis užtvėrė man kelia savo tvirtu kūnu

-Pasitrauk!

-Liksi čia kol nusiraminsi Erina - jis svaidėsi žaibais - ir nebandyk man prieštarauti.

-Atvesk ta vyrą čia - liepiau - aš noriu pakalbėti su juo.. Jeigu aš esu tavo mylimoji, turi manęs klausyti, ar gi ne taip?

Jis pakėlė antakius ir įsiziurejo į mane nustebęs kad drysau taip pasakyti

-Aikštinga mylimoji - mane pataisė - ką nori susižinoti iš jo?

-Ar tai tiesa ką jis sakė. Apie dukterėčia ir visa kita - prisiminiau apie tai kas vyko dar visai neseniai ir nusipurciau visu kūnu.. Ar tai tiesa? - prašau tavęs...

-Visas pokalbis vyks prie mano akių - pagaliau jis nusileido - antraip nieko nebus.

-Gerai - žinodama kad jis laikisis savo žodžio sutikau.

-Atveskit ta asilą čia

Jis atsisuko į savo vyrus ir paliepė griežtai.