Kruvina širdis.

5.

Pirma karta po pagrobimo išvydau dienos šviesa. Teisingiau būtų pasakyti nakties tamsa, todėl kad vaikinas kuris mane nusipirko ištempė mane iš pastato tiesiai ant grūdėtos žemės be batų, ir pradėjo tempti link juodos mašinos pastatytos netoliese.

-Prašau... - bandžiau spyriotis kojomis, bet aštrus akmenukai tik smigo į padą sukeldami skausma, o vaikinas nekreipdamas dėmesio toliau mane tempė stipriai suspaudęs ranka.

-Patylėk - jis piktai suurzgė.

Priėjęs masina stipriai griebė už durelių ir jas atplėšęs sviedė mane ant galinės sėdynės.
Jis taip stipriai mane pastūmė kad su galva trenkiausi į kitas dureles, netrukus pajutau kaktą tekantį šilta kraują.
Uztrenkes duris apėjo masina ir įsėdo į vairuotojo vieta, ir nieko nelaukęs taip stipriai rovė iš vietos, kad galiniai ratai prasisuko žvyrkelyje sukeldami dulkių debesį.

-Kur mane veži? - pabandžiau tiesiau atsisėsti ir ranka persibraukiau per kaktą, atitraukus ja ant pirštų sublizgėjo raudonas tirštas kraujas - prašau...

-Baik klausinėti - jis staigiai pasuko vairą ir aš dar kartą netekusi pusiausvyros trenkiausi į mašinos dureles - susitaikyk su mintimi kad nuo šiol busi mano purvina kekšė kuria dulkinsiu kada noriu ir kur noriu, be viso to atliksi kitus mano įgeidžius - jis pažiūrėjo piktai į mane pro galinio vaizdo veidrodėlį - dirbsi burna, rankomis ir visais galais kokius tik turi.

Nurijau susikaupuses seiles ir apsidairiau mašinos viduje. Akimis ieškojau bet ko, su kuo galėčiau apsiginti, bet jis tarsi perskaitęs mano mintis pasilenkė ir atidaręs daiktadėžę ištraukė maža juoda pistoletą.
Vis dar nenuleisdamas akių nuo kelio jis kita ranka ištiesė ranką su ginklu ir nukreipė į mane.
Juodas vamzdžio galiukas rėmėsi tiesiai man į krūtinę. Išsigandusi atsitraukiau kuo toliau kiek leido sėdynė

-Pabandyk kažką sugalvoti, ir aš nedvejodamas tave nušausiu - mačiau kaip jo pirštas nuslinko prie gaidelio - kita tokia kaip tu nusipirksiu po savaitės. Ir zudysiu tol kol rasiu tokia, kuri nesipriešins.

Kažkuriuo momentu mano akyse pradėjo kauptis ašaros, tik dabar jos laisvai pasipylusios riedėjo mano skruostais ir lapsėjo ant kojų sudėtų rankų.

-Nemanau kad rasi tokia, kuri nesipriešins - pasakiau pykčiui prasiveržus, vistiek kažkuriuo metu busiu nudėta, nėra prasmės vaidinti nuolankia - todėl gali iškart mane nudėt ir ieškotis kitos - atsakiau žiūrėdama jam į pakaušį.

-Nejaugi? - jis nei kiek nepasimetė - o kaip tau tai, kad vietoj tavęs aš pasiimsiu Klerę?

Per akimirką mano burna išdžiūvo, o kuna pradėjo kratyti drebulys nuo jo ištartų žodžiu...
Klerė buvo mano mažoji sesute, pora metu už mane jaunesnė...

-Tai kaip, sutinki? - dabar jis kikeno ir smaginosi - net neabejoju kad Klerė bus gardesnis kąsnelis nei tu. Man jaunesnės patinka labiau.

-Tu niekše! - surikau ir griebiau už ginklo atsukto į mane. Akivaizdu kad jis to nesitikėjo nes ginklas lengvai atsidūrė mano rankose.

Jis staigiai sustabdė masina ir iššoko iš vairuotojo vietos. Per sekundę laiko atsirado prie manęs šnopuodamas iš pykčio.
Nors ir drebančiomis rankomis bet laikiau ginklą nukreipta jam į galvą

-Tik pabandyk ir aš tave nušausiu! - surikau jam.

-Šauk tu kekše! - jis užriko ir pakėlė ranką kuri skriejo link mano veido negailestingu greičiu.

Skausmas taip staigiai išplito po mano žandą kad negalvodama paspaudžiau gaiduka.
Laukiau kurtinančio garso... Laukiau trykštančio šilto kraujo ant savęs...
Nieko...
Tik jo žiauriai iškreiptas veidas... Jis šypsojosi lyg demonas iš pragaro.

-Maniai kad jis užtaisytas? - jis išspjovė žodžius man į veidą - rimtai? Na, smarkiai apsirikai.

Jis staigiai man iš rankų išplėšė ginklą ir užsimojęs kirto per galvą.
O tada... Tamsa.