Kruvina širdis.

25.

Pabudau užverktomis akimis. Net miegodama verkiau ir gailėjau savęs.. To padariniai, skaudanti galva ir užtinusios akys.
Veidrodyje į kurį žiūrėjau matėsi mergina, nubegusiu makiažu, susivelusiais plaukais, suglamžytais drabužiais. Atrodžiau apgailėtinai, ir vien dėl to, kad vaikinas, kuris mane pagrobė, įvėlė į pragarą pasakė kad manęs nenori.. Nežinau kodėl, bet jo žodžiai mane skaudino.
Norėjau su juo pasikalbėti, bet kartu ir nekenčiau jo, ir nenorėjau matyti. Lėtai nuvilkau kojas iki kambario durų ir išėjau į kolidoriu.
Nusprendusi apsimesti kad man nerūpi, ir vakarykščio įvykio nesureiksminti patraukiau į dusa. Ten atsukusi karsta vandens srove stovėjau taip ilgai, kiek galėjau. Ploviau nuo savęs vakarykštį purvą, gailestį ir viską kas mane slėgė. Ir tik išlipusi supratau kad švariu drabužių neturiu su savimi. Aplink kūną apsivyniojau rankšluostį ir išsmukau į kolidoriu.
Eisiu drabužių ieškoti ten pat, kur vakar radau visas sukneles.
Radusi džinsus ir megztinį apsivilkau ir šlapius plaukus susisukau į kuoda. Buvau pasirengusi nusileisti į apačią.

                  .......

-Mums reikia pasikalbėti - tariau Hardinui kuris stovėjo virtuvėje su kavos puodeliu.

-Apie vakarykštį nutikimą mes nekalbėsim - jis griežtai nukirto.

-Aš ir neprašau - piktai atkirtau ir patraukiau link šaldytuvo - noriu jau šiandien vykdyti tavo planą. Kuo greičiau viską atliksiu, tuo greičiau tavęs nebematysiu.

Vaikinas pakėlė antakius nustebęs ir gurkstelejo kavos. Neskubėdamas nuėjo prie stalo ir prisėdo. Tada susidėjo rankas ir mane nužvelgė.

-Įskaudinau tave? - jo balse girdėjau pašaipa.

-Visiškai ne Hardinai - papurciau galva ir atsikandau obuolio - man visiškai nerūpi, nori manęs ar ne. Šimtai vaikinų manęs nori ir be tavęs. Tuo įsitikinau vakar šokdama.

Jis sugriežė dantimis ir smarkiai tėškė puodelį ant stalo išlaistydamas kava.

-Nedrįsk su manim taip kalbėti..

-Įskaudinau? - paklausiau to paties klausimo pašaipiai kaip pirmai jis to paties klausė manęs - negaiškime laiko. Noriu žinoti nuo ko man pradėti.

-Aš pats nuspresiu kada tau pradėti - jis putojosi - tu nieko nespręsi.

-Puiku.

Gūžtelejau pečiais ir padėjau prakasta obuolį ant stalviršio.
Numaniau kad jis taip atsakis.. Todėl buvau pasiruošusi.
Dar vakar ryte mačiau ant virtuvinės spintelės dėtuvę su peiliais. Nuo didžiausio iki mažiausio. Nieko negalvojusi stvėriau patį didžiausią ir įrėmiau sau į pilvą.

-Gali pradėt ieškotis naujos kekšės Hardinai - tariau žiūrėdama jam į akis - nes daugiau nepakesiu tavęs.

Vaikino veide sužmėžavo išgąstis, jo akys lakstė nuo mano veido prie peilio kurį laikiau rankose

-Padėk peilį Erina - jis tyliai paprašė - nedaryk nesąmonių

-Ne, nepadėsiu - nuožmiai tariau ir patvirtindama savo žodžius labiau peilio geležtę prispaudžiau sau prie pilvo.

Jaučiau kaip smaigalys pradūręs drabužį rėmėsi į šilta oda, bet nesustojau.

-Prašau Erina.. - jis lėtai pakilo nuo kėdės ir ištiesė į mane ranka norėdamas peilio - atiduok jį man.

-Tik sujudėk ir persmeigsiu save greičiau nei tu spėsi sumirksėt.

Panika jo veide matėsi vis labiau ir labiau, jo raumenys po balta maikute buvo taip įsitempę kad maniau pliš.

-Padarysiu taip kaip nori - nugalėtas jis prašneko - leisiu tau šiandien pradėt mano planą, tik padėk peilį.

-Tikrai? - pakėliau smakrą aukščiau - nesitikiu kad mane paleisi, todėl ir neprašau. Įvykdysiu viską kaip ir tarėmės, tada busiu laisva?

-Busi - jis žengė žingsnį link manęs - paleisiu tave.

-Prizadėk! - užrikau

-Prižadu - po ilgos tylos virtuvėje nuskambėjo jo balsas - tik padėk peilį į vietą.

Gavusi jo pažadą nuleidau peilį sau prie šono.
Per viena sekundę jis prilėkė ir išplėšė ji man iš rankos.

-Daugiau niekada gyvenime taip nedaryk! - jis piktai urzgė - nemanipuliuok savo gyvybę. Ypač prieš mane.

-Turėjau kita išeiti? - paklausiau nusiraminusi - tu manimi nesinaudoji, bet ir neleidi imtis to, ką mes susitarėm. Kas aš tau, šių namų puošmena?

Jis nieko neatsakė tik priėjęs prie virtuvines spintelės paėmė nuo jos peilių dėklą ir laikė prie savęs.

-Po valandos ateik į mano kabinetą - jis piktai į mane žiūrėjo - aptarsim viską kaip bus.

Nelaukęs kol jam atsakysiu išėjo iš virtuvės išsinęšes visus buvusius peilius.