Tyla ir tamsa. Nežinau ar rytas, ar dar naktis. Lėtai atsisėdau ir padėjau kojas ant šaltų grindų.
Su kojomis susiradau šlepetes ir į jas įsispyriau. Pasirąžiau. Tylą nutraukė tyliai skambantis mamos žadintuvas.
Jau rytas. Mamos žadintuvas skamba tikrai garsiai, nes net mano kambaryje jis girdisi. Lėtai atsistojau. Mažais žingsneliais ėjau link durų. Rankomis graibiau orą. Užčiuopiau duris.
Palenkiau rankeną ir atidariau duris. Vis graibydama orą nuėjau į tualetą. Susitvarkiusi ten, nuėjau į vonią. Apsiprausiau. Grįžau į kambarį.
- Ateik,- išgirdau mamos balsą.- padėsiu tau.
Padedant mamai apsirengiau.
- Brangute,- kreipėsi į mane.- šiandien pabūsi su sese, gerai?
- Taip, mama.
„Lyg kam nors rūpėtų mano nuomonė" - sumurmėjau mintyse. Mama paglostė mano žandą ir truputį šyptelėjo. Ji taip visada darydavo.
Išgirdėjau, kaip ji išeina. Likau viena. Radau lovą. Atsisėdau. Esu kaip invalidė. Bent jau mane taip priverčia jaustis mama. Ji niekad neleidžia man būti vienai ar rūpintis savimi.
- Beata, galiu užeiti?- paklausė įėjusi Lis.
- Taip. Tu jau užėjai,- nusijuokiau.
- M...- numykė.
- Kažkas nutiko?
- Šiandien vyksta vakarėlis pas Amelija,- pasiskundė man.
- Ir?- susidomėjau.
- Ir ten bus Džekas...
Jutau, kaip ji susigėdo.
- Ū!- nusijuokiau.- Tai kažko reikia?
- Ką man apsirengti?- nusijuokė.
- Tu turi gerą skonį. Svarbiausia atsimink: visada būk savimi, nes tokia esi pati mieliausia.
Išskėčiau rankas, taip parodydamas, kad noriu ją apkabinti. Pajutau jos šiluma. Norėčiau pamatyti jos akis. Pasiilgau jų. Pasėdėjom apsikabinusios kelias minutes.
- Saulute,- girdėjau, kaip duris atsidaro.
- Taip, mamyte?- paklausiau.
- Šią naktį mes su tėvu tikriausiai negrįšim... Taigi, Lis, liksi namie.
Tai tarus duris užsidarė. Išgirdau liūdną atsidusimą.
- Lis...- suspaudžiau ją.- Mes ką nors sugalvosime.
- Nieko čia baisaus. Viskas gerai,- nors ši sakė, kad viskas gerai, bet iš balso girdėjosi, kad Lis be galo nusiminė. Ir viskas per mane.
- Mergaites!- suriko mama mane iš pirmo aukšto.- Mes išvažiuojame! Ate.
- Iki!- surikome kartu su Lis.
- Papasakok apie tą tavo Džeką.
Ji pradėjo man pasakoti apie jį. Pagal jos pasakojimą supratau, kad jis labai geras žmogus. Kalbėjome ilgai. Labai ilgai.
- Kiek valandų?- paklausiau.
- M... Palauk,- nutęsė.- be penkiolikos tris.
- O kada tas vakarėlis?
- Prasideda aštuntą,- jos balsas skambėjo labai liūdnai.
- Žinai ką, Lis..? Aš kai ką sugalvojau,- spragtelėjau pirštais.
