Love Or Blood - Love Is Crap (2) [BAIGTA]

Neturėčiau čia būti...

Pabudau tada kai man į veidą pašvietė saulė. Atsimerkusi pamačiau, kad šalia manęs nėra Elijaus... Supratau, jog Elijus daugiau nenori rūpintis ta, kuri juo nepasitiki...
Staiga išgirdau kažkieno žingsnius, artėjančius prie kambario. Aš užsimerkiau.
Į kambarį įėjo Elijus. Jis atsigulė šalia manęs. Aš pasijutau nejaukiai... net nežinau kodėl...
Pajutau, kaip Elijus palietė mano plaukus, pabučiavo man į petį. Aš atsimerkiau.
-Labas rytas. - pasisveikino Elijus.
-Labas - pasisveikinau ir aš.
Įsivyravo tyla.
Aš nežinojau ką pasakyti toliau... Jis taip pat tylėjo.
-Amm... į mokyklą reikia... - pasakiau.
Elijus pažiūrėjo į laikrodį.
Pažiūrėjusi į laikrodį supratau, kad vėluoju.
Aš nuėjau į Elijaus vonią. Greitai susirišusi plaukus nubėgau į savo kambarį ir apsirengiau.
-Heile! Ką nors valgysi? - paklausė jau susiruošęs Elijus.
-Nieko. - atsakiau.
Pasiėmusi kurprinę išbėgau į lauką. Stefano nebuvo... jis užkalbėtas... tas mano įprotis...
Grįžau atgal.
-Elijau! Ar gali mane nuvešti į mokyklą?!
Elijus tuoj pat atsirado prie manęs. Aš išsigandau. Jis atidarė duris, aš išėjau į lauką. Užrakinęs duris jis priėjo prie savo mašinos. Atrakinęs mašiną, jis atidarė dureles ir aš atsisėdau.
Mes važiavome tylėdami... Nežinojau ką jam daugiau pasakyti. Tiesiog nežinojau...
Elijus sustojo prie mokyklos įėjimo.
-Ačiū Elijau. - padėkojau ir lipau iš mašinos.
-Heile, palauk. Tu užmiršai kai ką...
Elijus man ant kaklo užsegė tą vėrinį kurį padovanojo man Stefanas.
-Elijau... Ačiū. - padėkojau.
-Heile, tu neturi švarko... tu sušalsi... - pasakė Elijus.
-Nereikia, Elijau. - pasakiau ir nuėjau link mokyklos.
Elijaus mašina kažkodėl dar ilgai stovėjo...
Pamokos jau buvo prasidėjusios. Man chemija. Pasižiūrėjusi į užrašų knygą, pasitikslinau ar tikrai chemija, ir kaip žaibas nulėkiau link chemijos kabineto.
Įėjusi į klasę, aš atsiprašiau už pavėlavimą ir atsisėdau prie Lidijos.
-Heile, kaip čia išėjo, kad pavėlavai? - paklausė Lidija.
-Pramiegojau kažkaip...
-Ir vyriškais kvepalais atsiduodi...
-Negali būti... - dirbtinai nustebau.
Lidija nusijuokė.
Aš iškart supratau, kad Lidija suprato viską, ką aš padariau... Mes su Elijumi tik miegojome, bet nieko daugiau nebuvo...
-Kur Stefanas? - savo klausimu nutraukė mano svarstymus Lidija.
-Jis namuose. - atsakiau.
-Tai su kuo tu atvykai į mokyklą? - paklausė vėl Lidija.
Aš nutilau... žinau, kad išsisukti nepavyks.
-Lidija, papasakosiu vėliau. - pasakiau.
-Lauksiu Heile, lauksiu. - pasakė Lidija.
-Gali ir nelaukti, nes aš tau galiu papasakoti. - įsikišo į mūsų pokalbį Klausas.
-Tavo pasakojimų nereikia. - įsižeidžiau.
-Aš noriu išgirsti kuo greičiau! - nekantravo Lidija.
-Lidija, tau geriau viską sužinoti iš draugės, negu iš Klauso. - pasakiau.
-Heile, pasakysiu tik tai: neviliok Elijaus nuo Gios. Turi pamiršti Elijų, nes jis dabar šiuo metu tamposi su Gia. Ir galbūt dabar su ja glamžosi. - pasišaipė Klausas.
Mane įskaudino visas šitas Klauso... na nežinau... bet žinau tik tai, kad jis sako tiesą - Elijus turi merginą ir aš neturiu painiotis jo kelyje...
Lidija žiūrėjo į mane nieko nesupratusi.
-Mes tik miegojom, bet nieko daugiau nebuvo. - pasakiau Lidijai žiūrėdama tiesiai į akis.
-Na aš tikiu, kad nieko nebuvo, bet jeigu papasakočiau viską Giai, manau, kad ji įsiustų. - juokėsi Klausas.
-Palauk Heile! - sušuko garsiai Lidija - Tai tu miegojai su Elijumi ir nieko nebuvo daugiau? - tyliai pasakė nustebusi Lidija.
-Taip. - pasakiau.
Lidija pradėjo juoktis:
-Tu nekaltybę prarasi tik 80- ties.
-Klausyk, aš jo nemyliu. Kodėl aš kaip kekšė turiu atsiduoti bet kuriam? - įsižeidžiau.
-Turi Stefaną, bet tu su juo nemiegi, o miegi su Elijumi. Tai kaip dabar tau atrodo? Ar tu kekšė ar ne? - tęsė Lidija.
-Aš Stefaną myliu, bet Elijaus ne. Tas dalykas buvo mano klaida, kuri nėra pasibaigusi blogiau.
-Ak taip, Elijaus tu nemyli... kiek kartų mes iš tavo lūpų tą girdėjom, bet kai jį pamatai, tavo žvilgsnis ir visa kita... papraščiausiai matosi, kad tu Elijų myli labiau nei Stefaną, bet Stefano nenori prarasti, nes tau patinka būti su abiejais.
-Lidija, gal baikime apie tai šnekėti?
-Heile, tau reikia visą šitą mano nuomonę išklausyti.
-Lidija, tu nežinai ką aš myliu. Tu negali įlysti į mano širdį, negali pajausti mano jausmų. Kaip tu gali dar man įžūliai nurodinėti? - įsiutau.
Lidija nutilo.
-Atsiprašau Heile, per daug kišuosi... - atsiprašė ji.
Nuskambėjo skambutis.
Išėjusi į kolidorių sutikau Deviną. Pastaruoju metu nelabai pasitikiu Devina.
-Devina! Devina! Heilė permiegojo su Elijumi. - iš karto išplepėjo Lidija.
-Tikrai? - nustebo Devina žiūrėdama į mane.
-Tikrų tikriausiai! Per chemiją ji tą patvirtino!
-Na, tai sveikinu tave su tokiu pasiekimu, bet niekaip nesuprantu, kodėl tu su Elijumi permiegojai, o su Stefanu ne? - sutriko Devina.
-Aš viską tau paaiškinsiu Devina. Mes su Elijumi tik miegojom. Su Stefanu taip pat esu tik miegojusi. Nieko daugiau nebuvo, jeigu būtų, tai aš būčiau jau papasakojusi. - paaiškinau.
-Tai vis dar nekalta esi Heile. - pasakė Devina.
-Taip. Ir kam skubėti?
-Na ir kas, kad esi nekalta, bet tu būdama su Stefanu daužai Elijui širdį, būdama su Elijumi daužai Stefanui širdį... Manau, Heile, tu turėtum išsirinkti tik vieną. Mano manymu, negražu taip žaisti. Be to, nepamirškime Elijaus merginos... - išdėstė Devina.
-Elijus niekada nėra man sakęs, kad mane myli. Mes nesame pora, tai kaip man pasakyti Elijui? "Tu nelysk prie manes, nes aš tavęs nenoriu." ar "Tarp mūsų viskas baigta."?
-Na, tai pagal tavo kalbėseną, tu pasirenki Stefaną. Tu nebūtinai turi būtent taip tiesmukiškai sakyti, bet manau, kad tu turėtum pasikalbėti su juo iš širdies: "Elijau, bendraudama su tavimi pajaučiau, kad kažkas tarp mūsų mezgasi. Aš nenoriu griauti tavo ir Gios santykių, bei nenoriu skaudinti Stefano." žodžiu, kažkas panašaus. Turi tam ruoštis, Heile. - paaiškino man Devina.
-Nepamirškime, kad Heilės Stefanas yra užkalbėtas. - įsiterpė Lidija.
-Ak taip... Tuomet pirmiausia reikia įtikinti Elijų, kad jis panaikintų užkalbėjimą Stefanui. - pasakiau.
-Teisingai Heile, šis dalykas turi būti pirmoje vietoje, vėliau, nuoširdus pasikalbėjimas ir galiausiai, kaltės jausmas panaikintas. - nusijuokė Devina.
-Jūs man padėsit! - pasakiau.
Nuskambėjo skambutis kviesdamas visus į pamoką. Šiuo atvėju mums į istoriją.
-Planas toks, kad tu Heile turėsi palaikyti su mumis ryšį. Mes girdėsime tave ir galėsime tau patarti sms žinutėmis. - paaiškino Devina.
-Gerai. Merginos, ačiū jums. - padėkojusi apkabinau jas.
-Viskas bus gerai Heile! - šypsojosi Lidija.