Love Or Blood - Love Is Crap (2) [BAIGTA]

Pažadas

Aš pasilikau viena kambaryje. Atsikėlusi iš lovos nusivaliau ašaras. Nenorėjau, kad Elijus pagalvotų, jog verkiu iš pavydo... Mane ėmė pyktis, nes jis su manimi bendrauja tik tada kai išeina Gia...
Kai išėjau iš savo kambario sutikau Elijų.
-Heile, kas tau buvo atsitikę? - paklausė Elijus.
-Nieko, juk sakiau, kad nieko... - atsakiau.
-Mes su Gia girdėjom kai kalbėjaisi su Klausu... Heile, jis nori tave palaužti...
-Tą aš jau seniai žinau. - pasakiau.
-Kodėl verkei? - paklausė Elijus.
-Žinojai, kad verkiu, bet lakstei su Gia paskui mane kaip šuniukai ir klausinėjot: "Kas atsitiko Heile?" nors žinojot, kad aš verkiu ir dėl ko verkiu...
-Tu verkei dėl to nužudyto žmogaus. Bet aš manau, kad viskas jau išspręsta...
-Elijau, man neišspręsta... aš vis dar kenčiu dėl viso to, nes pasitikėjau Devina ir Kolu...
-Heile, turi su tuo gyventi toliau...
-Su tuo gyventi toliau... aš negaliu... aš neturiu kam išsipasakoti ką jaučiu... aš neturiu žmogaus kuriam rūpėtų visos mano bėdos... nors jaučiu, kad aš visų bėdas išklausau, padedu... - tai sakydama pajaučiau, kad mano akyse kaupiasi ašaros, todėl palikau Elijų stovintį prie mano kambario durų ir išėjau...
Eidama ilgai galvojau apie visa tai ką pasakiau, bet iš tiesų taip ir yra... Stefanas užkalbėtas negali manęs aplankyti... paskutiniu metu jis net neskambina ir nerašo... Devina negaliu pasitikėti... Lidija gera draugė, bet manęs nesuprastų, be to ji taip myli Deimoną, kad jai atrodo, jog aš irgi noriu Deimono...
Nuėjau į valgomąjį... ten pamačiau Klausą.
-Dėl ko labiau žliumbei? Ar dėl Elijaus ir Gios, ar dėl to nužudymo? - ironiškai nusišypsojo Klausas.
-Klausai, kodėl tu klausinėji manęs visokio šūdo? - paklausiau.
-Gal aš tas žmogus, kuris tavęs išklauso ir užjaučia, bet palauk, o kur dingo Salvatore? Ak, taip Elijus jį užkalbėjo, kad tavęs vengtų. - juokėsi Klausas.
-Tu kiršini mane su Elijumi? - paklausiau.
-Ne, tiesiog noriu, kad tu dingtum iš mūsų šeimos gyvenimo. Supranti Heile, tu varžai mūsų gyvenimus. Aš negaliu laisvai čia namuose žudyti žmonių, Rebeka taip pat negali to daryti, Elijus negali laisvai mylėtis su Gia... plius mes visi turime tave saugoti. - pasakė Klausas.
-Jeigu nebūtų užkalbėtas Stefanas, aš būčiau jau seniai iš čia išsikrauščiusi.
-Namas užrašytas tavo vardu Heile.
-Šitą galimą laisvai sutvarkyti. Tu užkalbi Stefaną, kad jis neklausytų Elijaus, aš pasirašau dokumentus, kad atiduodu namą tau ir neždinuosi iš čia.
-Matau Heile, kad tu labai nori iš čia išsikraustyti, bet namo perrašyme turi dalyvauti Elijus ir Rebeka. - ironiškai šypsojosi Klausas.
-Klausai, aš pasirašau tą popierių, išsineždinu ir niekas apie mane nežino.
-Ak taip Heile, tu išsikraustysi pas Salvatores ir manai, kad Elijus tavęs neieškos? - ironiškai paklausė Klausas.
Aš nutilau, nes pamačiau stovintį Elijų su Gia.
-Rebekos nebus? - paklausė Elijus.
-Ne. - atsakė Klausas.
Elijus atitraukė kėdę Giai. Jie abu "badė" mano širdį.
-Na tai galime pradėti vakarienę. - nusišypsojo Elijus.
-Negalime, nes Heilė nori kai ką pasakyti. - į mane žiūrėdamas pasakė Klausas.
Aš iš karto supratau ką Klausas turi omenyje...
-Klausai, aš nieko nenoriu pasakyti.
-Heile, jeigu nori ką nors pasakyti, sakyk. - šypsojosi Gia.
-Na gerai... - atsidusau.
-Nesijaudink Heile. - pasakė Elijus.
-Pirma, noriu pasakyti, kad aš noriu atsisakyti šito namo. Mano manymu šio namo savininku turi tapti Klausas. Antra, noriu iš čia išsikraustyti. Priežastis tokia, kad viskas man čia primena skausmą ir nėra jokių gerų prisiminimų... Beje Giai reikia naujo kambario. Trečia noriu paprašyti tavęs, Elijau panaikinti savo užkalbėjimą Stefanui. Aš nusipelnau gyventi ramiai ir laimingai. Manau, kad aš jums tampu našta. - tvirtai išsakiau ką norėjau išsakyti seniausiai.
Elijus ir Gia tylėjo, o Klausas plojo:
-Heile! Pagaliau tu atėjai į protą!
-Heile, aš galiu tik panaikinti Stefanui užkalbėjimą, nieko daugiau. - pasakė Elijus.
-Elijau, turi rinktis. Ar sugadintas Heilės gyvenimas, ar laimingas jos gyvenimas su Stefanu. - pasakė Klausas.
-Aš nusipelnau gyventi gerai. - pasakiau.
-Elijau, čia jos pasirinkimas. Ji nusipelno gerai gyventi. - pasakė Gia.
-Heile, tau artėja transformacijos laikotarpis... - pasakė Elijus.
-Derekas man padės. - pasakiau.
-Jis pats virsta vilku. - pasakė Elijus.
-Elijau, tu negali padėti Heilei, kai ji transfomuojasi, reikia susitaikyti su tuo, kad ji žudys žmones. - pasakė Gia.
-Heile, tu niekur nesikraustysi, nes negali. - pasakė Elijus.
-Elijau, tu supranti, kad dabar mane labai skaudini? Aš nesuprantu kodėl vis dar tau atleidžiu... - pasakiau.
Aš nevalgiusi išėjau iš to valgomojo.
Nuėjau į savo kambarį. Kiek galima žliumbti? Kiek galima kentėti? Kiek?
Aš susidėjau svarbius daiktus į kuprinę. Užsidėjau Stefano dovanotą kepurę, apsirengiau striukę, atsidariau langą ir išokau pro jį. Bėgau kuo toliau nuo tų namų, bet prieš mane atsirado Elijus ir suėmė mane už rankų.
-Antrą kartą neapgausi manęs, Heile.
Aš žiūrėjau į jo akis ir nieko nesakiau.
-Šiandien miegosi mano kambaryje. - pasakė Elijus.
Koks šiknius... vis tiek iš ten galėsiu pabėgti...
Elijus mane partempė namo.
-Buvau visiškai gluša, už tai, kad norėjai pabėgti... - pasakė Klausas.
Aš nekreipiau į Klausą dėmesio.
-Gia, deja turiu šiokių tokių reikalų iš Dereko turėsiu pas jo važiuoti... tai... susitiksim tik rytoj. - pasakė Elijus.
-Gerai Elijau, iki ryt. - atsisveikino Gia.
-Ate Gia. - atsisveikino Elijus.
-Myliu tave Elijau! - pasakė Gia.
Elijus jai tik pamojavo. Gia išėjo pro duris.
-O dabar Heile, einam pavalgyti prie stalo. - pasakė Elijus.
Aš valgiau, o Elijus mane visą laiką stebėjo.
-Elijau, aš už tai, kad Heilė išsikraustytų. - pasakė atėjęs Klausas.
-Aš prieš. - pasakė Elijus.
-Vat, pasakyk kodėl?
-Tai tu pasakyk kodėl nori, kad ji išsikraustytų.
-Aš noriu, kad ji man nekeltų pagundos jos nužudyti, noriu dėl to, kad galėčiau laisvai siurbti kraują, noriu ramiai gyventi su savo šeima ir tu tikriausiai turėtum norėti dėl Gios. - šypsojosi Klausas.
Aš atsidusau ir nieko nesakiusi nuėjau nuo stalo, bet Elijus mane pasigavo:
-Jau baigei?
-Taip. - pasakiau.
-Gerai, dabar einam persinešti reikiamus daiktus į mano kambarį. - pasakė Elijus.
Aš nuėjau į savo kambarį, pasiėmiau savo kompiuterį, pižamą ir telefoną su ausinėmis.
-Man reikės persirengti. - pasakiau.
Elijus nieko nesakęs paėmė iš manęs kompiuterį.
Mes įėjome į Elijaus kambarį. Kambarys tamsus, bet labai erdvus ir nustebau, kad Elijus turi nuosavą tualetą vonią ir dušą.
-Tu miegosi lovoje, o aš ant čiužinio.
-Gal protingiau būtų man miegoti savo kambaryje... be to nemaniau, kad tu taip pat miegosi...
Elijus tylėjo.
-Pasikeisiu patalynę. - pasakiau ir jau ėjau prie durų, bet Elijus sugriebė man už rankos.
-Nereikia keisti. - pasakė Elijus.
-Elijau, bet... supranti, kad tu čia su...Gia buvai ir dabar man miegoti... ir tu pats miegi...
-Aš nebuvau su Gia, be to ši patalynė švari. - pasakė Elijus.
Aš nuėjau į tualetą persirengti.
Grįžusi radau Elijų sėdintį ant lovos.
-Jaučiuosi keistai... - pasakiau.
Elijus nieko nesakęs pažiūrėjo į mane.
Aš išjungiau šviesą ir mes jau buvome tamsoje...
-Heile, atleisk už tai, kad nuo tavęs atėmiau vienintelį žmogų, kuriuo tu pasitikėjai ir kuris tave galėjo suprasti... prižadu tau Heile, kad panaikinsiu užkalbėjimą.
Aš tylėjau.
Man buvo nejauku, kad Elijus guli ant žemės...
-Elijau...
-Kas Heile...
-Aš... arba nieko... Viskas gerai.
-Heile, tu nori, kad atsigulčiau šalia tavęs? - paklausė Elijus.
Aš labai nustebau... ir pasimečiau...
-Aha. - pasakiau.
Elijus daugiau nieko nesakė aš taip pat tylėjau... Pasijaučiau tikra kvailė.
Staiga pajutau, kaip kažkas įšoka į lovą.
-Čia miegoti kur kas geriau negu ant žemės. - nusijuokė Elijus.
-Elijau, kodėl tu melavai Giai, kad būsi pas Dereką? - paklausiau.
Elijus nutilo.
Aš taip pat nutilau ir užmigau.