Love Or Blood - Love Is Crap (2) [BAIGTA]

Po visko

Po savaitės mane išleido iš ligoninės. Dabar su Lidija ir Devina renkamės sukneles išleistuvėms. Gaila, kad neturiu šeimos... Nei mama, nei tėtis nemato mano išleistuvių... Tai pagalvojus, mano gerklėje atsiranda gumulas ir pajaučiu kažkokį drėgnumą savo akyse... Žinot kas mane nuramina? Vienintelė meilė Stefanas ir trys mano išprotėjusios draugės. Net šypsausi apie tai pagalvojusi...
-Merginos! Kokią atradau suknelę!!! - užrėkė Lidija.
Lidja savo rankose laikė juodą, trumpą, blizgančią suknelę.
-Eik pasimatuok! - paliepė Devina.
Aš sedėjau užsisvajojusi ir žiūrėjau ką jos renkasi.
-Heile, rinkis suknelę ir tu! - pasakė Devina.
Aš kažką sumurmėjau, bet vis dėl to nuėjau ieškotis sau suknelės.
Lidija išėjo iš persirengimo kambario su suknele.
-Na kaip? - paklausė ji.
Aš nužvelgiau ją nuo galvos iki kojų.
-Puikiai! - nusišypsojau.
Devina pritarė man.
-Gal pabandysiu kitą... - pasakė Lidija.
Aš vis dar nieko nesusiradau... Nežinau kas blaškė mano dėmesį...
-Heile tu visa išsiblaškiusi... - pasakė Devina.
-Viskas dėl tų įvykių... na žinai...
-Kai Elijus tave vertė nužudytį jį patį?
-Na taip...
-Bet Heile, grynakraujo neįmanoma nužudyti.
-Įmanoma.
-Kaip?
-Baltojo ąžuolo kuolas.
-Seriously???
-Taip.
-Tai jis tau pats davė? - nustebo Devina.
-Taip. - atsakiau.
-Ei! Ar jūs kažką išsirinkot? - paklausė Lidija.
-Taip! - pasakė Devina.
-Aš ne... kažką sugalvosiu. - nusišypsojau.
-Heile, tu gali eiti su ta pačia raudona suknele. - pasiųlė Lidija.
-Ne, man reikia naujos išvaizdos! - pasakiau aš ir griebiau pirmą pasitaikiusią suknelę.
-Kokia tu spontaniška! - nusijuokė Devina.
Pasimatavusi suknelę ir neatsiklaususi ar ji man tinka nusipirkau ją.
-Tu po truputį storėji ir manau, ta suknelė tau tiks puikiai. - sarkaztiškai šyptelėjo Lidija.
-Nestorėju! - surikau.
-Na, tavo krutinė, pasidarė didesnė. - juokėsi Devina.
-Devina, į ką tu žiūri?! - juokiausi aš.
Mes garsiai krykštaudamos išėjome iš prekybos centro.
-Kur aš pasidėjau savo mašiną? - paklausė Lidija.
-Tu su savo tokia galva mus pražudysi... - sumurmėjo Devina.
-Tai gal tu atsimeni? - piktai paklausė Lidija.
-Ne... - pasakė Devina.
-Tai tylėk! - piktai užrėkė Lidija.
-Lidija nusiramink. Geriau išsiskirstom ieškoti tavo mašinos. - ramiai pasakiau.
Mes išsiskirstėm.
Kvaila manyti, kad surasiu Lidijos mašiną, juo labiau kai tokių pačių stovi šimtai...
Aš ėjau tiesiai ir žvalgiausi į šonus.
Staiga pamačiau Rebeką, Gią, Klausą ir Elijų einančius į prekybos centrą.
Aš nejausdama iš rankinuko išsitraukiau nuo saulės akinius ir užsidėjau.
Nežinau ar jie mane pamatė, nes buvau nusisukusi ir ėjau kuo toliau nuo jų.
Ratais vaikščiojau aplink prekybos centrą kokią valandą.
Gal Devina ir Lidija mane paliko? Jeigu jos taip padarė aš tikrai jas "užmušiu" arba "nurausiu galvą"!!!
Galiausiai man pasidarė karšta ir aš įėjau į prekybos centra. Čia buvo vėsu ir gera...
Nuėjau nusipirkti ledų. Ten pamačiau stovintį Klausą. Kaip žaibas išlekiau iš ten ir ėjau link kavinės. Beidama pamačiau ramiai viena su kita besišnekučiuojančias Lidiją ir Devina.
-Merginos! Jūs palikot mane vieną tokiame karštyje ieškoti mašinos! O pačios sėdite, savo šiknas padėjusios ant minkštų kėdučių kavinėje! - užrėkiau.
Visi į mane keistai atsisuko. Aš iš gėdos vos neprasmegau į žemę! Pradėjau šypsotis ir stovėjau nejudėdama.
-Heile, nepamenu, kad kadanors turėtum tokį balsą! - nusijuokė Lidija.
-Tu!.. - pradėjau kalbėti toliau, bet man sutrugdė prie mūsų priėjęs išvaizdus vaikinas:
-Sveikos, jūs išvaidžios, stilingos ir labai tinkančios mūsų trumpam konkursiukui.
-Kokiam? - suraukiau antakius.
-"Susirask meilę prekybos centre!" taip vadinasi mūsų mini-konkursas! Mes jau suradome įžymų išvaizdų vaikinuką.  Taigi mums kaip tik trūksta trijų panelių, tokių kaip jūs!
-Atsiprašau, bet mes... - pradėjau kalbėti, bet mane sutrugdė Lidija:
-Prirašykit mus! Mus visas tris!
-Aš jau turiu vaikiną! - pasakė Devina.
-Nesvarbu, čia tik konkursas! - pasakė tas vaikinas.
Aš stovėjau sustingusi ir klausydamasi, kaip Lidija sako savo vardą ir pavardę.
Po konkurso neprivalai būti su tuo vaikinu, taigi... Aš gyvenu toliau!!!
-Heilė Marshall. - pasakiau savo vardą ir pavardę.
Užrašęs mus visas tris nuvedė prie mažos scenos pastatytos prekybos centro viduryje. Prie jos buvo susirinkę daug žmonių... Aš gailėjausi, kad tai darau... Visa tai - nesąmonė.
Mūsų laukė kažkokia įžimybė...
Merginų buvo dešimt tarp jų buvome mes ir Rebeka su Gia.
-Ką jūs čia darot? - nustebo Rebeka.
-Kaip matai, ieškomės vaikino. - nusijuokė Lidija.
-Aš tos įžimybės noriu, kaip išleistuvių partnerio... - pasakė Rebeka.
-Mane ir Heilę prikalbino. - pasakė Devina.
-Mane irgi, bet negreitai. - pasakė Gia.
Vedėjas pradėjo vardinti merginas ir jos turėjo užlipti ant scenos, bei visiems prisistatyti.
Konkurso organizatorius liepė meluoti, kad visos ieškom vaikino.
Tas garsenybė, juk nieko neieško, o tik darosi sau reklamą...
-GIA BETRAYAL! - pakvietė Gią į sceną.
Gios ne tik vardas įdomus, bet ir pavardė...
-Sveiki! - pasisveikino Gia.
Vedėjas toliau kvietė merginas į sceną.
-KYLIE MENDEZ, JENIFER DOGER...
Aš laukiau savo eilės ir po akimirkos, vedėjas pakvietė mane.
-HEILĖ MARSHALL!
Aš užlipau ant scenos.
-PANELE HEILE MARSHALL KOKS JŪSŲ TIKSLAS? - paklausė manęs vedėjas.
-Gyventi savo gyvenimą iš naujo. - atsakiau.
Visos merginos jau stovėjo ant scenos.
Aš žiūrėjau į publiką, mano širdis trankėsi kaip pašėlusi...
Žmonių buvo labai daug. Ir toje minioje pamačiau Klausą, šalia jo - Elijų... kuris spoksojo į Gią.
Staiga pasileido klubinė muzika. Visi pradėjo šokinėti į ritmą.
Aš supratau, kad ta įžimybė didžėjus... Ir dabar žinau, kas jis toks.
-PRISTATOME VAIKINĄ! MARINAS GARRIX'AS!
Aš atsidusau... į kokį šūdą įsivėliau...
Lidija ir Rebeka susikibusios šokinėjo. Jos negalėjo patikėti, kad dalyvauja konkurse ir turi galimybę gauti išleistuvėms partnerį, kuris yra didžėjus. Aš, Gia ir Devina stovėjome be emocijų.
Bent jau man nereikia jokio partnerio...
-Sveikos merginos! - pasisveikino su mumis Martinas.
Juo iš tiesų žavėjausi. Man patiko jo kuriama muzika, jo stilius, išvaizda ir šypsena... Bet manau, jis čia atėjo tik dėl reklamos.
-Taigi noriu prisistatyti jums ir visiems čia esantiems. Man 20 metų, esu garsus didžėjus ne tik čia, Amerikoje, bet ir visame pasaulyje. Iš tiesų mano gimtinė Nyderlanduose, bet nuo mažens gyvenu čia. Merginos neturiu, todėl ir ieškau protingos, geraširdės ir gerą humoro jausmą turinčios merginos. - kalbėjo plačia šypsena toliau jis.
Mačiau, kaip Rebeka, Lidija ir kitos merginos tiesiog alpo nuo jo kalbėjimo, akcento, išvaizdos ir šypsenos.
-MARTINAI, DABAR IŠSIRINK VIENĄ MERGINĄ. - pasakė vedėjas.
Jis priėjo prie mūsų ir įdėmiai mus apžiūrinėjo.
-Tu! Kuo vardu? - paklausė jis išsirinkęs kažkokią šviesiaplaukę, visiškai man nepažįstamą merginą.
-Selena. - pasakė ta mergina ir plačiai nusišypsojo.
Mes turėjome nulipti nuo scenos.
-Galėjau čia nedalyvauti... - sumurmėjau.
-Aš taip pat. - pritarė man Devina.
-Nesiparinkit merginos! Bent jau prizų gausit, o aš jį. - užsisvajojusi sėdėjo Lidija.
-Aš irgi jo noriu! - pasakė Rebeka.
Visos kitos merginos alpo dėl jo.
Tik Gia, aš ir Devina mąstėme blaiviai.
-Jeigu jis mane išsirinks, aš atsisakysiu. - pasakė Gia.
-Aš taip pat. - pasakė Devina.
-Kodėl Stefanas man neskambina ir nesidomi kur prapuoliau... - susirūpinau.
Aš lyg tikėjausi, kad Stefanas atvažiuos čia ir mane ištrauks iš čia...
-Aš esu vampyrė ir visiškai nesidomiu tokia jaunimo muzika... - sušnibždėjo Gia.
-Man labai patinka. Ypač jo muzika. - pasakiau.
-Tikrai? Gia, tu be to prakalbėjai kaip 80-metė senutė. - nusijuokė Devina.
-Iš tikrųjų aš mėgstu klasikinę muziką. Ją mėgsta ir Elijus. Mes visada vakarais ją klausomės... Taip gera...
-Gerai, kad turite bendrų pomėgių kartu su Elijumi... - pasakiau.
-O tu kartu su Stefanu? Turite kokių pomėgių? - klausinėjo Gia.
Nežinau kodėl, bet mane tiesiogine to žodžio prasme pykino, dėl to, kad čia yra Gia...
-Mes su Stefanu mėstame žiūrėti į mėnulį ant stogo... - atsakiau.
-MERGINOS! Į SCENĄ!!! - pasakė vedėjas.