Love Or Blood - Love Is Crap (2) [BAIGTA]

"Normal life"

Viską papasakojusi nuėjau pasiimti Lidijos burbono.
-Elijus ir Gia mylėjosi ant valgojame ant stalo? - nustebusi paklausė Devina.
-Tikrai taip. Taigi jums sakiau. Pamenat?
-Ačiū Heile, kad papasakojai, nes dabar žinosiu kur nevalgyti. - nusijuokė Kolas.
-Kolai, man taip pat bus ten šlykštu valgyti. - nusijuokiau.
-Palauk Heile, ar jie buvo nuogi? - paklausė Lidija.
-Gal ir būtų buvę, bet mačiau juos tik su drabužiais. - pasakiau.
-Visa laimė. - nusijuokė Devina.
-Elijų pažįstu nuo labai seniai ir žinau, kad jis paprasčiausiai negali turėti merginos. - pasakė Kolas.
-Kodėl? - paklausė Lidija.
-Jis yra prakeiktas. Jis negali įsimylėti. - paaiškino Kolas.
-Klausas yra sakęs, kad Elijus žaisdavo pokerį iš nusirenginėjimo, o vėliau su jomis blogai pasielgdavo. - pasakiau.
-Taip. Elijus yra pats baisiausias ir klastingiausias žmogus kokį tik pažįstu. - prasitarė Kolas.
-Na, jis taip neatrodo. - susimąsčiusi pasakė Devina.
-Jis turi kaukę. Vampyrai gali išsijungti ir įsijungti savo jausmus. Kai jis išsijungia savo jausmus jis tampa veidmainiu melagiu. Jis vieną kartą sužinojęs, kad yra prakeiktas išjungė savo jausmus ir išnaudojo merginas. Jas žudė, prievartavo, tyčiodavosi... Kažkada aš buvau žudikas maniakas, bet niekada iš savo aukos nesityčiojau, aš auką nužudydavau ir išgerdavau kraują. Elijus žudė taip, kad jo aukos jaustų skausmą ir liepdavo pjaustytis ar daryti dar kažką. Jis taip pat žudydavo motinas, o vaikus mažus palikdavo. - pasakojo Kolas.
Aš sedėjau netekusi žado... Aš dar šiandien ryte pabudau su juo vienoje lovoje, nežinodama koks jis ištikrųjų, o dabar viskas pasikeitė.
-Visa Mikelsonų šeima yra žudikai ir nėra tyri. Tyra yra Frėja, kuri niekada nieko nėra nužudžiusi, bet pasirodžiusi čia, ji iš karto tokia taptų. - toliau tęsė Kolas.
-Kas yra Frėja? Elijus yra kažką man užsiminęs apie ją. - paklausiau.
-Mūsų dar viena sesuo. Kai ji buvo labai maža ją atemė iš mūsų šeimos teta (motinos sesuo). Iki šiol Frėjos nemačiau... tik žinau, kad ji nemirtinga ir galinga ragana kuri turbūt net nenori pamatyti mūsų šeimos. - paaiškino Kolas.
-Labai liūdna. Geriau pasiauskim! Pamirškim tą šiknių Elijų ir Klausą! - pasakė Lidija.
Mano manymu Lidija teisi. Man reikia gyventi laisvą ir tikrą gyvenimą.
Aš atsigėriau burbono.
-Merginos palieku jus vienas siausti. - pasakė Kolas ir pabučiavęs Deviną išėjo pro duris.
Lidija pajungė muzikos ir mes visos šokom.
Jau labai seniai taip jaučiausi. Tas jausmas vadinamas "Laimė" ir aš jį pajaučiau.
-Penktadienį turėsim varyti į tą Naujojo Orleano elitinę privačiąją mokyklą. - pasakė Lidija.
-Jau buvau pamiršusi. - nusijuokiau.
-Reikėtų parepetuot. - priminė Lidija.
-Reikėtų. - pasakiau.
-Heile, parodyk kelis judėsiukus, kaip reikia šokti. - paliepė Devina.
Aš atsistojau ir parodžiau.
-Tau repeticijų nereikia. Šoki nuostabiai. - pagyrė Devina.
-Reikia, reikia. - pasakiau.
-Jūs žinojot, kad Elijus irgi dalyvaus? - paklausė Lidija.
-Tikrai? - nustebo Devina.
-Žinojau, jis dalyvaus su Gia. - nenustebau.
-Tu ir Stefanas esat geresni 100% už juos. - pasakė Devina.
-Tai čia nereikia to sakyti Devina, palyginant juos su Heile ir Stefanu... tai Heilė ir Stefanas milijoną kartų geresni. - užtikrintai pasakė Lidija.
Aš stovėjau nieko daugiau nesakydama.
-Rytoj jau pradėsim repeticijas. -griežtai pasakė Lidija.
Mes toliau šokom, valgėm, gėrėm burboną ir sultis, bei žiūrėjom filmą visą naktį. Taip atšventėm mano pasirinkimą, bet pamiršom, kad rytoj į mokyklą...
Nuėjom miegoti tik 4 valandą...
Išgirdau skambantį žadintuvą. Pabudau gulėdama ant žemės su stipriai skaudančia galva. Atsistojusi ant kojų, apsirengiau ir susirišau plaukus. Pamačiau Deviną ir Lidiją. Jos atrodė siaubingai. Pasigražinusios ir užmaskavusios pagirių tvaiką iškeliavom į mokyklą.
Atkeliavusi į mokyklą sutikau Stefaną stovintį ir žiūrinti į mane.
-Heile, atrodai ne kaip. - susirūpino Stefanas.
Aš jį apsikabinau ir pasakiau:
-Čia iš po vakar. Vis dar negaliu patikėti, kad atgavau tave!
-Elijus kentės už visą tai. - su nepykanta pasakė Stefanas.
-Jis nemirtingas.
-Jis nėra toks.
-Stefanai, aš noriu kai ką pasakyti tau.
-Sakyk Heile.
-Manęs laukia transformacija kai patekės pilnatis. Aš nužudžiau žmogų... Kolas mane užkalbėjo, kad taip padaryčiau...
-Kas tas Kolas? - paklausė Stefanas.
-Viską papasakosiu per pamoką. - mirktelėjau.
Mes susikibę nuėjome į klasę. Istorija. Pati nuobodžiausia pamoka...
-Nekažką Heile. - pasakė Klausas pamatęs mane.
-Tylėk.
-Šventei, kad pasirinkai Stefaną, bet ne Elijų? Kvaila... - šaipėsi Klausas.
Stefanas pažiūrėjo į mane.
-Stefanai, aš tau papasakosiu. - pažadėjau.
-Pastebėjau, kad tau Heile, reikia dažnai teisintis. - šypsojosi Klausas.
Pamoka praėjo nuobodžiai ir greitai. Visa mokykla buvo nukabinta plakatais su užrašu: "Palaikykite mūsų šokėjus - Stefaną Salvatore ir Heilę Marshall!". Eidami su Stefanu koridoriumi jautėmės įžymybėmis.
-Žinai Stefanai, ko aš labiausiai norėčiau? Aš norėčiau susirasti savo tikruosius tėvus ir persikraustyti pas tave. - pasakiau.
-Aš to taip pat norėčiau. - pasakė Stefanas.
Per ilgąją pertrauką pietavom aš, Lidija, Devina ir Stefanas prie vieno stalo.
-Stefanai, kokius stebuklus moka padaryti vampyrai? - susidomėjusi paklausė Lidija.
-Užkalbėti, padaryti didelį super pašokimą, labai greitai bėgti, labai gerai girdėti, jausti. -vardino Stefanas vampyrų galias.
-Smagu. - susižavėjo Lidija.
-Yra ir minusų. Esi nemirtingas, negali turėti šeimos, negali rodytis saulės šviesoje, negali būti tyras...
-Bet tu gali būti saulės šviesoje... - nustebusi pasakiau.
-Aš nešioju specialų žiedą kuris leidžia būti saulėje kiek tik nori. - paaiškino Stefanas.
-Kas būtų jeigu nusiimtum žiedą? - paklausė Devina.
-Kentėčiau siaubingą skausmą, nes mane degintų saulės spinduliai. - atsakė Stefanas.
-Lidija, tu esi laimingiausia, nes esi žmogus... Devina, tu ragana, Stefanai, tu vampyras... o aš... vilkolakė. Kažkada iš to juokdavausi ir žinojau, kad visa tai neegzistuoja... dabar, kai pati esu vilkė ir pažįstų vapyrų, raganų, hibridų, grynakraujų... aš jaučiuosi gyvenanti kažkokioje nepaprastoje pasakoje... - kalbėjau su gumulu gerklėje.
-Heile, kai esi žmogus labai nori būti stiprus, turėti visas tas galias, bet kai pamatai vampyrus, vilkolakius, raganas ir t.t. tu supranti, kad būti žmogumi geriausia... - pasakė Lidija.
-Heile, jeigu tu bijai dėl transformacijos, tai tu ją išgyvensi ir būsi laiminga kai daugiau tau nereikės jos kentėti... - nuramino Devina.
-Aš išgyvenau transformaciją kai buvau praradusi protelį, dar tada kai mane užkeikė Elijus. Išgyvensiu ir dabar. - tvirtai pasakiau.
-Už tai, kad tave jis užkeikė, su tavimi blogai elgėsi ir norėjo nužudyti, tu vis dar gyveni pas juos. Jie - savanaudžiai, veidmainiai ir labai blogi žmonės... Heile, tu turi kraustytis pas mane. - pasakė Stefanas.
-Išsikraustyti ne taip lengva Stefanai. Manęs neleidžia niekas, o jeigu išsikraustyčiau, tai iškart jie tave nužudytų... net nežinau ką daryti. - neturėdama vilties pasakiau.
-Aš patarčiau palaukti, o vėliau kai pabaigsi mokyklą, galėsi visiems laikams atsisveikinti su Mikaelsonais! - patarė Devina.
-Tas tiesa, manau mums reikėtų truputį palaukti. Mokyklos baigimas jau nebetoli! - sutikau su Devina.
-Bet Heile, tas laukimas mane žudo. Aš noriu, kad tu gyventum pas mane, aš noriu tave matyti laimingą, aš noriu žinoti, kad tu saugi. Kartu. Su manimi. - prieštaravo Stefanas.
-Stefanai, jeigu aš pas juos išgyvenau šitiek laiko, tai išgyvensiu ir šitą likusį mėnesį iki išleistuvių ir po išleistuvių mes gyvensime laimingi! Turėsime bendrą namą, mokysimės koledže ir būsime laimingi, ko iki šiol nebuvo... - pažadėjau.
-Heile, o mus užmirši? - paklausė Lidija.
-Neužmiršiu jūsų. Jūs būsit mano svarbiausia gyvenimo dalis! - nusijuokiau.
-Svarbiausia tikėti tuo. - pasakė Stefanas.
-Svarbiausia tikėti tuo. - pakartojau...