Love Or Blood - Love Is Crap (2) [BAIGTA]

Paslapčių nebėra

-Lidija žiauriai pasikeitė. Toks jausmas, kad ji tau pavydi Stefano... - garsiai svarstė Devina.
-Mes žinome tokį bjaurų Lidijos charakterį... Manau, kad ji nepavydi Stefano, bet galvoju, jog visos jos scenos vyksta dėl Deimono... Gal jai sunku čia būti?
-Heile, manau, kad su Lidija kažkas ne taip. Taip, mes pažįstame Lidiją, bet kai ją palieka vaikinas, ji verkia tris dienas, o vėliau jai visiškai nusispjaut. - pasakė Devina.
-Kas gali būti su ja ne taip? - paklausiau.
-Aš ją pažįstu jau daug metų... ir manau, kad ji užkalbėta... - atsakė Devina.
-Kas ją galėtų užkalbėti? Koks vampyras yra nusiteikęs prieš mano ir Stefano santykius?
-Elijus. - atsakė Devina.
-Ne... Elijus ne... Jis turi savo gyvenimą. - pasakiau.
-Tai kas kitas?
-Rebeka.
-Nemanau.
-Devina, tikrai Rebeka. Ji buvo mane užkalbėjusi. Ji tikėjosi atsakymo... bet aš pasakiau, kad jo nemyliu...
-Ko nemyli? - paklausė Devina.
-Elijaus.
-Ką? Ji tave užkalbėjo. Kaip? Tu tikrai jo nemyli? - nustebo Devina.
Aš linktelėjau galvą.
-Heile... aš maniau, kad...
Aš atsidusau.
-Taip.
-Tu iš tikrųjų myli Stefaną...
-Taip.
Devina buvo priblokšta.
Staiga abi išgirdome bildesį į duris...
Atbėgusi atidariau duris... ten išvydau stovintį Elijų...
-Elijau...
-Heile, aš išjungiau savo jausmus. Aš be emocijų. - pasakė Elijus.
Mes abi su Devina žiūrėjom nieko nesupratusios.
-Atėjau atsisveikinti. - pasakė Elijus.
-Elijau, aš nieko nesuprantu... - suraukiau antakius.
-Heile, tau nebūtina to suprast. Tiesiog įspėsiu, kad tu būsi mano saraše... Aš galėsiu tave nužudyti, jeigu dar pasipainiosi mano kelyje. - šypsojosi Elijus.
Devina į mane keistai pažiūrėjo.
-Aš ištrinsiu tave iš savo gyvenimo. - nusišypsojau.
Elijus tylėjo ir žiūrėjo į mane.
-Tu užkalbėjai Lidiją? - paklausė Devina.
Elijus lėtai atsisuko į Deviną.
-Ne. - atsakė jis.
-Tai tiek turbūt Elijau. - šypsojosi Devina.
-Tik tiek Heile... - pasakė į mane žiūrėdamas Elijus.
Po akimirkos jis dingo mums iš akių.
-Ką reiškia "išjungiau savo jausmus"? Ką reiškia "nejaučiu emocijų"? - klausinėjau Devinos.
-Vampyrai gali išjungti savo emocijas, jausmus, kad nejaustų skausmo. - paaiškino Devina.
-Kaip jie tą padaro? - vėl paklausiau.
-Tiesiog jie tą padaro pasąmonėje... Aš tiesiog nieko daugiau nežinau. - atsakė Devina.
Aš lėtai atsisėdau ant sofos. Nejaugi Klausas taip pat išsijungęs savo jausmus ir yra tikras šiknius? O dabar Elijus... Jis taps tokiu kaip Klausas...
-Kas yra tau? - paklausė Devina.
-Nieko. Labai ilgai jiedu užtruko. - nusišypsojau, staiga pakeitusi temą.
-Tu pasidarai kitokia, kai pamatai Elijų. - pasakė Devina.
-Tiesiog... Jis pats su manim labai keistai elgiasi ir... tiesiog.
-Whatever... Žodžiu, kalbėkim apie kažką kitą...
-Devina, aš turiu tau kai ką pasakyti...
-Kas yra? - paklausė Devina.
Mano akyse nežinia kodėl atsirado ašaros... turiu jai papasakoti apie Klausą ir... aš turiu kažkam išsipasakoti...
-Aš permiegojau su Klausu. Aš su juo pasimylėjau.
Devinos veidas pasikeitė:
-K- k - ką? Ką tu padarei?
-Nežinau kas man buvo užėję, bet aš...
-Seniai?
-Visiškai neseniai.
-Heile, Klausas visiškas nevėkšla! Klausas visomis pasinaudoja!!! Kaip tu galėjai tai padaryti!!! - rėkavo Devina.
Mano akys pildėsi ašarų.
Devina priėjo prie manęs ir apžiūrėjo mano žaizdas ant kaklo ir riešo.
-Jis tavimi maitinosi. Nieko išskirtino... Heile, tu ką tik tapai kaip Lidija...
-Čia mano gyvenimo klaida Devina.
-Stefanas tai žino? - paklausė Devina.
-Taip.
-O Dieve... - atsiduso Devina.
-Stefanas mane supranta...
-Ar maitinaisi Klauso krauju?
-Jis prašė, kad aš juo pasimaitinčiau. - atsakiau.
Devina žiūrėjo į mane nustebusi:
-Tu tai padarei...
-Aš jaučiau aistrą. Aš nejaučiau jam meilės... Aš nieko jam nejaučiu... tik aistrą...
-Heile, tu supranti, ką padarei?! Tu pasidulkinai su Klausu!!! Pamenu kai susipažinom... Nors seniai žinojau, kad esu ragana, bet norėjau, kad aš Lidija ir tu gyventumėm be burtų, be vampyrų, be hibridų, be grynakraujų, be vilkolakių... - su ašaromis akyse kalbėjo Devina.
-Mes visos jautėme nepykantą Klausui...
-Atrodo negali būti tokio gyvenimo, kokio nori...
-Aš tą jau seniai supratau...
-Heile, manau, kad tu nenusipelnei prarasti nekaltybės su Klausu. Jis tikras šunsnukis... Jo skiekis įskaudinti, sužlugdyti... Sugadinti tavo gyvenimą...
-Tai mano kaltė, tai mano klaida. - pasakiau.
Mes abi nusišypsojom ir apsikabinom viena kitą.
-Parėjom! - suriko Stefanas.
-Kodėl taip ilgai užtrukot? - paklausiau.
-Eilė ir visą kitą. - nusijuokė Kolas.
-Taigi jūs vampyrai. - šypsojosi Devina.
-Stefanas nori padovanoti Heilei gyvenimą be vampyriškų dalykėlių. - paaiškino Kolas.
-Tikrai taip. - pritarė Stefanas.
-Ačiū tau Stefanai. - padėkojau.
-Bet, kaip bebūtų gaila dėl vieno dalyko neapseisi. - nusišypsojo Stefanas.
-Kokio? - paklausiau.
-Treniruotės. Kai esi vilkė tau reikia mokintis valdytis transformacijos laiku ir išmokti muštis. - atsakė Stefanas.
-Laukiu nesulaukiu pirmosios treniruotės. - nusijuokiau.
-O kur Lidija? - paklausė Kolas.
-Išėjo. - atsakiau.
-Jūs susipykot? - paklausė Stefanas.
-Na... ne... tiesiog ji pastaruoju metu yra šiek tiek kitokia... - paaiškino Devina.
-Viskas aišku! PMS'as! - nusjuokiau.
Visi pradėjo juoktis.
-Labai seniai mačiau šmaikčiąją Heilę... - pasakė Devina.
-Dabar esu tokia... - nusišypsojau.

Tuo metu Mikaelsonu namuose:
-Rebeka! Elijus tapo nebevaldomas. - suriko Gia.
-Kas atsitiko Gia? - paklausė Rebeka.
-Elijus geria kraują... ir... mes labai grubiai... na, žinai...
-Ką?
-Rebeka, jis kažkodėl pasikeitė. - pasakė Gia su ašaromis akyse.
Rebeka atsiduso.
-Aš jaučiu, kad draugauju ne su Elijumi. - toliau kalbėjo Gia.
Rebeka priėjo arčiau Gios.
-Viskas aišku... Jis maitinosi tavimi. - pasakė Rebeka.
-Jis mane visą sukandžiojo.... riešai, kaklas, kojos, pilvas, rankos...
-Gia, renkis. Važiuojam. - sunerimusi paliepė Rebeka.
-Kur?
-Sužinosi.

Salvatorių namuose:
-Nagi Heile! Gerk! Gerk! - rėkavo jau visiškai girta Devina.
Jaučiausi ir aš visiškai netekusi proto... Aš toliau gėriau alų...
-Heile, tau sunkios pagyrios! - išsigando Stefanas pamatęs ką darau.
-Stefanai, ši diena viena iš nedaugelio... privalau prisigerti kaip kiaulė. - nusijuokiau ir įkirtau į jo glėbį.
-Matau tu jau esi prisigėrusi gražuolė... - nusijuokė Stefanas.
-Kiaulė! - užrėkiau.
-Gražuolė! - suriko Stefanas.
-Kiaulė! - surikau vėl.
-Gražuolė! - užrėkė Stefanas.
-Whatever... - pasidaviau.
Išsilaisvinusi iš Stefano glėbio pabėgau nuo jo.
-Heile! - užrėkė Stefanas.
Užsilipau ant stalo svetainėje.
-Sveiki žiūrovai! Čia tiesiogiai Heilė Marshall! Atsisakiusi savo gyvenimo su Mikaelsonais, besidžiaugianti Stefano Salvatore glėbyje! Stefanai! AŠ TAVE MYLIUUUU! - suklykiau ant viso namo.
Kolas ir Devina juokėsi labiausiai. Stefanas buvo išraudęs nuo tokių mano kalbų.
Staiga man pasidarė bloga... Man pradėjo suktis galva... Aš vos nenukritau.
-Heile! - suriko Stefanas.
Jis nedelsdamas nubloškė mane ant žemės.
-Heile, tau kažkas negerai.
-Man bloga...
-Heile, manau tu persigėrei... - susirūpinusi pasakė Devina.
Man stipriai suskaudo pilvą. Aš surėkiau iš skausmo.
-Kas man darosi? - paklausiau išsigandusi.
Visi tylėjo ir tik spoksojo į mane nesuprasdami kas vyksta...
Staiga man skausmas peršoko į galvą. Skausmas galvoje buvo toks nežmoniškas, lyg plėšytų galvą į visas dalis...
-Heile! - surikusi apsikabino mane Devina.
Aš pradėjau vemti krauju...
Kažkas pasibeldė į duris.
-Devina, aš nunešiu Heilę į miegamąjį, o tu atidaryk duris. - paliepė Stefanas.
Mes su Stefanu jau buvome miegamajame...
-Heile, viskas gerai, tiesiog kvėpuok... - ramino Stefanas.
Man vis dar skaudėjo galvą.
-Stefanai, jeigu aš mirsiu...
-Nekalbėk taip. - griežtai pasakė Stefanas.
Jis įsikando sau į riešą ir dave man atsigerti jo kraujo.
Aš atsigėriau.
Kolas atbėgo į miegamąjį.
-Heile, kaip tu? - paklausė jis.
-Dabar geriau. - atsakiau.
-Buvo atėjusios mano sesuo Rebeka ir Elijaus mergina. - pasakė Kolas.
-Na? Ko jos norėjo? - paklausiau.