Love Or Blood - Love Is Crap (2) [BAIGTA]

Įvykis po įvykio

Ėjau šaligatviu. Lidija mane išleido Naujojo Orleano centre. Čia šmirinėjo daug žmonių. Aš ėjau namo. Gal tiksliau ne į savo, bet į Stefano. Lidija vis klykia, kad Stefanas turi kitą merginą... Jeigu ir turi, aš negaliu jo užsipulti... juk pati jį išdaviau su Klausu, o dabar turiu draugą. Aišku tas draugas ir yra draugas, bet jeigu Stefanas apie tai sužinotų, jis tikrai nepagalvotų, kad tas draugas ir yra draugas. Bet su Martinu susipažinau tik šiandien ir jį jau laikau draugu... Nesąmonė. Martinas galbūt pažįstamas. Dar kol kas ne draugas.
Iš tiesų būtų labai skaudu, kad Stefanas nuo manęs slepia tuos santykius... O gal Lidija meluoja? Gal ji nori, kad mes su Stefanu išsiskirtumėme. Žodžiu, su juo atvirai pasikalbėsiu.
Taip svajodama ėjau per gatvę ir manęs vos nepertrenkė mašina.
-Žiūrėk kur eini!!! - užrėkė kažkoks vyras.
Aš atsisukusi parodžiau vidurinįjį pirštą ir nuėjau.
Nežinau, kaip parėjau namo... Bet parėjau. Įėjusi į vidų pamačiau svetainėje sėdintį Stefaną:
-Kur taip ilgai užtrukai?
-Prekybos centre apsipirkinėjau. Vėliau stipriai susipykau su Lidija. Ir nuo Naujojo Orleano centro pėščiomis parėjau. - pasakojau Stefanui nusimaudama batus.
-Heile, aš nerimavau... - pasakė Stefanas ir jis mane apsikabino.
Jis visas kvepėjo stipriais moteriškais kvepalais. Aš staigiai atšokau nuo Stefano.
-Kas yra? - paklausė išsigandęs Stefanas.
-Amm... nieko. - nusišypsojau ir nuėjau į mudviejų kambarį.
Aš atsidusau. Kažkodėl dabar jau tikėjau Lidija ir Rebeka...
Išėjusi iš kambario atsitrenkiau į Deimoną.
-Atsargiau Heile. - nusijuokė jis.
Prie Deimono stovėjo kažkokia nepažįstama panelė labai panaši į Kateriną...
-Wow! Deimonai... - nusišypsojau.
-Ak! Heile, aš visiškai užmiršau pristatyti savo merginą. - nusijuokė Deimonas.
-Aš Elena Gilbert. - prisistatė ta mergina.
-Aš Heilė Marshall. Stefano Salvatore mergina. - nusišypsojau.
-Malonu susipažinti! - plačiai nusišypsojo Elena.
-Mums metas, Heile. - pasakė Deimonas.
Ir abudu jie išėjo.
-Pagaliau pamatei juos abu. - išgirdau balsą man už nugaros.
Aš išsigandusi atsisukau atgal. Pamačiau stovintį Stefaną.
-Jez! Kaip išgasdinai!
Stefanas pradėjo juoktis.
Jis greitai apsikabino ir pakėlė mane nuo žemės, aš apsivijau savo kojomis jo klubus ir mes pradėjome bučiuotis.
Prispaudęs mane prie sienos, jis atsargiai numovė nuo manęs mano bliuskutę ir numetė ją ant žemės. Aš nuplėšiau jo marškinukus.
-Grubiai žaisim? - paklausė jis.
-Švelniai. - sušnibždėjau.
Jis švelniai paglostė mano plaukus ir bučiavo mano kaklą.
Aš pridėjau savo ranką ant jo šaltos nugaros.
Jis švelniai apguldė mane į lovą.
Užsimerkusi bučiavau jo kaklą.
Kai atsimerkiau, staiga išvydau Klausą.
Aš išsigandusi stebėjau jį.
Jis į mane žiūrėjo nustebusiu žvilgsniu.
-Kas atsitiko Heile? - paklausė Stefanas.
-Nieko, tesiam. - pasakiau...
Stefanas nieko nelaukęs mane pabučiavo...

Devina ir Lidija:
-Devina, kaip ji nieko nesupranta???
-Lidija, manau jai aptemęs protas iš meilės Stefanui. - pasakė Devina.
-Tas protas iš meilės neaptemęs ji nemyli Stefano, mes žinome tvirtai, kad ji myli Elijų.
-Lidija, ji myli Klausą.
-Kokį dar Klausą? Juk ji jo nekenčia...- nustebo Lidija.
-Ji pasimylėjo su juo... kaip tu Lidija. - pasakė Deviną.
-Ką ji padarė?! - užrėkė Lidija.
-Ji tai padarė...
-Ji... ne... ne ji to nepadarė. - pasakė priblokšta Lidija.
-Deja... - atsiduso Devina.
-Heilė jau užaugo... Ji pasikeitė, ji kitokia. - atsiduso Lidija.

Stefanas ir Heilė:
Mes abu gulėjome nuogi lovoje. Jaučiau, kad Stefanas nemiegojo. Turbūt jis mano, kad aš miegu... O gal jis žino, kad aš nemiegu?
Kodėl aš taip apsimetinėju? Kodėl apsimetu, jog miegu? Aš bijau... Nežinau...
Pajutau Stefano lūpas ant mano peties. Visa tai man priminė Elijų... Aš atsimerkiau.
-Pažadinau? - nusijuokė Stefanas.
-Aš dar savo svajonių sapne. - nusijuokiau.
-Tu esi realybėje, ir tavo svajonės jau išsipildė...
Aš atsidusau.
Nežinau, bet man atrodo, kad esu įstrigusi kažkokiame rate... Viskas vyko panašiai su Klausu... Elijus... Kodėl negaliu apie jį negalvoti? Man reikia kažkam išsipasakoti...
-Kas atsitiko Heile? - mano mintis išsklaidė Stefanas.
-Pamaniau, reikia lipti iš lovos. - nusišypsojau.
-Aš taip pat pamaniau! - sušuko Stefanas.
Aš nustebusi pažvelgiau į jį. Jis greitai ištempė mane iš lovos.
-Jokių vampyriškų dalykėlių... - pasakiau šiek tiek griežtai.
-Tik tada kai nusimaudysim. - sušnibždėjo Stefanas.
Mes su Stefanu nusimaudėm po dušu ir apsirengę nuėjom į svetainę.
-Saldžioji porelė pagaliau atsikėlė... - nusijuokė Deimonas.
Jis svetainėje sedėjo su ta mergina vardu Elena.
-Nespėjome gerai susipažinti. - nusišypsojo ji.
-Tikrai. Taigi, kur tu mokaisi? Nes čia niekad nemačiau tavęs... - paklausiau.
-Mistik Folse. Jau baigusi mokslus, aš atsikrausčiau čia, gyventi su Deimonu ir toliau tęsti mokslus. - atsakė ji.
-Viskas aišku. - pasakiau.
-Girdėjau tavęs laukia išleistuvės. Ateisiu pasveikinti Stefano ir tavęs.
-Ak tiesa! Jau rytoj... - prisiminiau.
-Taip. Jaudiniesi?
-Su Stefanu drąsiai. Su juo nieko nebijau. - atsakiau.
-Smagu. - pasakė ji ir išėjo.
Toks jausmas, kad ji įsižeidė...
Stefanas priėjo prie manęs.
-Buvai pamiršus, kad ryt išleistuvės? - nusijuokė jis.
-Juk žinai, kad jos nieko man nereiškia.
Stefanas atsiduso:
-Tu turi mane, tu myli mane, tau išleistuvės turi reikšti laisvę į kurią mes žengsime abu ir ramiai gyvensime.
-Stefanai, kaip tu teisingai kalbi... - nusišypsojau.
Iš tiesų jis tikrą tiesą sako.
-Tavo veide šypsena. - džiaugėsi Stefanas.
-Tik... susipykau su Lidija... ir mums svarbi diena... - nuliūdau.
-Pamatysi! Ji tau paskambins ir pasakys, kad viskas gerai! - ramino mane Stefanas.
Aš atsidusau.
Staiga mano kišenėje suvibravo telefonas...
Išsitraukusi pamačiau messenger'yje žinutę:
Martin Garrix: Sveika, gal norėtum šiandien susitikti? Laukiau tavo skambučio ir negalėjau sulaukti... taigi manau, būtų labai gerai susitikti. Kokiame nors bare. Užsimaskavęs nuo paparacų lauksiu tavęs "JazzRules" kavinėje. Tikiuosi žinai kur ji.
Aš nuėjusi toliau nuo stefano atrašiau:
Heilė: Laba, neturėjau kada tau paskambinti, bet labai norėčiau susitikti! ^^ Bet neparašei kelintą valandą...
Aš nusijuokiau.
Po akimirkos gavau nuo jo naują žinutę:
Martin Garrix: Jeigu tau tinka, tai 19:00 būtų idealiausia. ^^
Heilė: Tinka!
Nežinojau kaip apsirengti. Čia ne pasimatymas... čia šioks toks susitikimas. Ir kodėl aš su juo susidėjau, man užtenka ir Stefano, Elijaus, Klauso...
Nuėjau į kambarį. Apsirengiau kasdieniška apranga.
-Kur išsiruošei? - paklausė manęs Stefanas.
-Šiaip. Į miestą. - pamelavau.
-Hm... gerai Heile, aš ne Elijus, kad tau drausčiau. - nusijuokė Stefanas.
-Gal jo vardo neminėkim. - nusišypsojau.
-Gerai, gerai. - pasakė Stefanas.
Aš pabučiavau jį ir išėjau į tą susitikimą.

*Nuotraukoje yra Elena Gilbert ir Deimonas Salvatore. Paspaudus ant nuotraukos, pamatysite visą vaizdą.