Love Or Blood - Love Is Crap (2) [BAIGTA]

Visi mane "saugo"

Galiausiau pasiekiau Stefano namus... Pasibeldžiau į duris. Jas atidarė Deimonas.
-Kur Stefanas? - paklausiau uždususi.
-Užeik. - pasakė Deimonas ir nužiūrėjo mane nuo galvos iki kojų.
Aš įėjau į vidų.
-Kur Stefanas? - vėl paklausiau.
-Tuoj sužinosim. - nusišypsojo Deimonas.
Jis išsitraukė telefoną.
-Stefanai, tavęs kai kas ieško. - pradėjo Deimonas.
-Iš kur man žinoti?! Aš duosiu jai su tavimi pakalbėti. - suraukė antakius Deimonas.
Deimonas padavė man telefoną.
-Stefanai, ar nori su manini šokti? - iš kart paklausiau.
-Heile, aš jau sakiau, kad nenoriu šokti, nes tau šiandien transformacija... tu žinai, kad negali šokti... nes tu gali pasiversti vilku prieš visą publiką...
-Gerai, bet Stefanai, mes kartu perėjome ugnį, ledą, vandenį, kalnus ir dabar tu tiesiogine to žodžio prasme palieki mane... teisingai sakė Klausas ir Lidija... tu bijai matyti mane pasivertusią pabaisa... tu tiesiog manęs bijai.
-Ne Heile, to nėra... aš nebijau tavęs...
-Stefanai! Tu žinai, kad palieki mane ant ledo... - susinervinau.
-Nepalieku, aš noriu tave apsaugoti! - pasakė Stefanas.
-"Aš noriu tave apsaugoti." susikišk tą sakinį žinai kur?! Manęs nereikia saugoti!!! Už mus visa mokykla! Ir mes juos visus nuvilsim! Taip negalima Stefanai! - susinervinusi numečiau telefoną ir išbėgau.
Deimonas išbėgo paskui mane:
-Heile, ką sumanei?
-Šoksiu. Kadangi turiu šokių partnerį, išsiversiu be Stefano. - atsakiau.
Mes su Deimonu jau ėjome.
-Su kuo šoksi? - paklausė jis.
-Su Klausu. - atsakiau.
Deimonas juokėsi:
-Tu nėmėgsti Klauso.
-Bent sukelsiu Stefanui pavydą. - nusišypsojau.
Tuo metu Devina ir Stefanas:
-Ji išprotėjo! Ji išprotėjo! - rėkė Stefanas.
-Stefanai, mes turime ją sulaikyti! Ją lyg kažkas apsėdo! - susirūpino Devina.
-Devina, aš jaučiuosi kaltas... - pasakė Stefanas.
-Stefanai, tu darai teisingai, tu turi ją apsaugoti. Įsivaizduok, jeigu ji pavirstų viduryje pasirodymo į vilką... Tapusi vilke, ji neturėtų savikontrolės, ji visus nužudytų! - nerimavo Devina.
-Mums reikia kažką sugalvoti. - pasakė Stefanas, lyg atsigavęs iš komos.
-Manau, kad jau sugalvojau... - nusišypsojo Devina.
Heilė ir Deimonas:
Mes jau atvykome namo. Namuose vis dar buvo Lidija, Klausas, Gia, Elijus ir Rebeka.
Aš įėjau į vidų.
-Heile, manau, kad aš nepakviestas. - šypsojosi Deimonas stovėdamas lauke.
-Šūdas... - susirūpinusi pasakiau.
Prie manęs atsirado Klausas:
-Štai kur tu Heile.
-Aš šoksiu su tavimi Klausai.
Klausas ironiškai nusišypsojo.
-Pašoksiu, pakalbėsiu ir tiek.
-Pagaliau Heile! - apsidžiaugė Lidija.
-Stefanas tikras šiknius. - įsiutusi pasakiau.
-O man įeiti galima? - įsikišo visų jau pamirštas Deimonas.
-Ak taip, Deimonai, užeik. - nusišypsojau.
Deimonas įėjo.
-Tai gal einame repetuoti? - paklausė Lidija.
-Gerai... - pasakiau.
Repetavome ilgai... ir po kiek laiko išgirdau daug pastabų.
-Heile, išsitiesk labiau... - pasakė Deimonas.
-Heile, pas jus nėra aistros. - pastebėjo Gia.
-Heile, atsipalaiduok. - liepė Rebeka.
-Heile, susikaupk. - pasakė Lidja.
Tik vienintelis kuris tylėjo buvo Elijus.
-Ant scenos viskas bus kitaip. - pažadėjau.
-Geriau, kad taip būtų. - šypsojosi Lidija.
Mes repetavome iki pat vakaro...
-O! Jau 18:00, reikia pradėti ruoštis, nes mes ten turime būti 19:00. Jūsų pasirodymas bus renginio gale, kada visi pasirodys. - skubėjo Lidija.
-Nereikia skubėti, dar visa valanda iki renginio... plius, pasirodysime gale. Taigi nereikia nerimauti. - ramiai pasakiau.
-Heile, aš gal noriu pamatyti visą pasirodymą. - šypsojosi Lidija.
Aš kartais manau, kad Lidija tikra rakštis subinėj...
-Ate! Sekmės jums! Mes jau turime lėkti! - atsisveikino Gia.
-Sekmės ir jums! Susitiksime renginyje! - atsisveikino Lidija.
Klausas atėjo iš virtuvės laikydamas vandens buteliuką:
-Ką toliau veikiam?
Aš nieko jam nesakiusi nuėjau į kambarį pasiimti savo daiktų.
Nesuprantu kodėl, bet mane visą laiką ėmė pyktis... jaučiu nepykantą Klausui ir net Lidijai...
Jau susiruošusi atėjau į svetainę.
-Pasiruošusi? - paklausė Lidija.
Aš atsidusau:
-Pasiruošusi.
-Eikit į mano "porche". - paliepė Klausas.
Mes visi įsėdome į jo tą brangiąją mašinytę "porche" ir laukėme kada ateis Klausas.
-Kaip supratau, Devina palaiko Stefaną... - pasakė Deimonas.
-Ji taip pat mano, kad man nereikėtų eiti į tą renginį... Aš manau, taip: jeigu esi draugė, tai eik kartu ir priimk jos apsisprendimą.
-O kaip dėl Stefano? - paklausė Lidija.
-Dėl Stefano... jis manimi nepasitiki, jis negali susitaikyti su mano apsisprendimais... jis tiesiog... nežinau, ar galėsiu jam atleisti...
-Neatleisk. - vienu kartu pasakė Lidija ir Deimonas.
-Kodėl? - paklausiau.
-Nes jeigu Stefanas negali tavimi pasitikėti, kam jis tau reikalingas? - iškėlė klausimą Lidija.
-Nes Stefanas neprisitaiko prie tavo sąlygų. - paaiškino Deimonas.
Aš atsidusau...
-Tikrai Heile, aš sakau tau jį mesti. - pasakė Lidija.
Pagaliau į mašiną įsėdo Klausas pasipuošęs kostiumu.
Kažkodėl niekas Klauso nepagyrė... jis atrodė gražiai, bet turbūt dėl jo šūdino charakterio niekas net nedrįsta pasakyti gero žodžio...
-Klausai, gražiai atrodai su šiuo kostiumu... - nedrąsiai pagyriau Klausą.
Jis atsisuko rimtu veidu, bet mačiau jo pastangas, kaip jis stengiasi nuslėpti nuostabą...
-Ačiū. - padėkojo jis.
Aš nusišypsojau.
Staiga suvibravo mano telefonas. Pamačiau žinutę:
Lidija: Kažkas mezgasi tarp tavęs ir Klauso. <3
Aš nieko nesupratusi atsisukau į Lidiją. Lidija nusišypsojo...
Heilė: Niekas. Tiesiog pagyriau jo aprangą. Ko taip iškarto??? Aš su Klausu... baik juokus...
Lidija: Baigiu... čia buvo prikolas mergyyyt, prikolas.
Išgirdau tylų kikenimą, apsimečiau, kad nieko negirdėjau.
Jau atvažiavom į reikiamą vietą. Klausas sustabdė mašiną ir mes visi iš jos išlipome. Eidami link mokyklos aš ir Lidija juokavome...
Staiga, kažkas mane prirėmė prie medžio...
-Nešoksi Heile! - išgirdau griežtą balsą.