Sesers svajonė (BAIGTA)

1.

Pabudau nuo Kimės balso pratimų, kurie lengvai pateko į mano kambarį pro plonas sienas. Teko pripažinti, rytais sesuo skambėjo ne geriau nei Tomas, girtuoklis iš vagonėlio gatvės gale, aikštelėje prie miško. Ji tai darė kiekvieną rytą. Vieni žmonės pusryčiavo, kiti – bėgiojo, o mano jaunėlė bandė prarungti kniaukiančių kačių kvartetą, kuris įprastai neduoda miegoti nuo vidurnakčio iki pirmos valandos ryto. Šios penkiukės dėka jau negalėjau atsiminti ką reiškia išsimiegoti, bet nuotaiką visada pakeldavo žavus Kimės veidas. Tik prieš pusryčius galėdavau ją išvysti be makiažo, nes po to švelnią, šlakuotą odą dengdavo dirbtiniai mišiniai, kurių nenusiplaudavo kol nereikdavo gultis miegoti. Net jeigu neišeidavo iš namų ir praleisdavo kone visą dieną savo kambaryje - atrodydavo it pasiruošusi lipti ant scenos bet kuria akimirka. Sakė, taip jaučiasi labiau savimi, nors mano akimis siekė būtent priešingų rezultatų.

-Jau pabudai? – Įkišo galvą pro siauras duris Kimė. – Kaip miegojai? – Plačiai šypsodamasi įžengė į nedidelį kambarį, išgirdus mano dejonę, kas turėjo reikšti, jog vis dar kvėpuoju, bet esu pasiruošus mirti.

-Puikiai, - atsakiau veidą spausdama prie pagalvės, tuo tarpu sesuo prisėdo ant mano lavos krašto ir ėmė kraustyti stalčius spintelės, kuria pasistačiau prie lovos. Supratau tai vien iš garsų. - O tu?
-Puikiai, - cyptelėjo. – Sapnavau Aleksą, - krebždėjimas trumpam nutilo, todėl kilstelėjau antklodę pažiūrėti, tačiau Kimė tik apžiūrinėjo nuotraukas, daugumoje jų kaip tik ir buvo Aleksas. – Mudu buvome pajūryje, aš vilkėjau nuostabų žalią maudymosi kostiumėlį, o jis raudonas glaudes. Mudu stebėjome saulėlydį susikibę už rankų, o tuomet jis pasilenkė ir mane...

-Kime, - įsiterpiau nenorėdama to klausyti. Jei būčiau norėjosi sužinoti apie Alekso bučinius, tiesiog būčiau leidus vyrui mane pabučiuoti. – Būk gerutė, užkaisk man kavos.

-Na gerai, - numykė kiek nepatenkinta, kad negalėjo pabaigti savo pikantiškos pasakaitės, bet kaip kompensaciją pasiėmė dvi nuotraukas, o likusias tiesiog nutrenkė atgal į stalčių, nors prieš tai buvau padėjusi jas gražiai sulygiuotas krašte. – Bet tu paskubėk, aš alkana.

Kažką neaiškiai numykiau versdama ant kito šono, nes fiziškai ir emociškai dar nesijutau pasiruošusi lipti iš ne pačios patogiausios, tačiau šiltos ir savos lovos. Norėjau nors dieną praleisti pataluose nieko neveikiant, gal tik paskaityti kokį aistringą meilės romaną. Man patiko banalios istorijos, kurios pasibaigdavo gražiai ir visi gyveno ilgai bei laimingai. Realybėje to neturėjome, todėl, kaip ir prisiminimai, kitų žmonių kūryba man padėjo mintimis pasinerti į svajones. Deja, ir šį kartą teko versti savo riebų užpakalį iš lovos, turėjau daug darbų, o tiek ne daug laiko.

                                                      ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~

Pavakare jau buvau nudirbusi visus namų ūkio darbus, įskaitant ir vakarienės gaminimą, todėl mėgavausi vėsiu vėju sėdėdama verandoje. Sukaitusi vilkėjau tik menką palaidinę ant petnešėlių, po ja neturėjau net liemenėlės, o kojas tedengė ilgas sijonas, kuri apsivilkau po visų užduočių. Basų kojų pirštai žaidė su trumpais žolės stiebeliais, kurie tam prieštaraudami vis badė man odą. Tai buvo mano oazė, to užteko, jog bent trumpam pasijusčiau laiminga. Žinojau, mano šeima šiandien soti, o tuo džiaugtis kuo toliau, tuo rečiau galėjau džiaugtis. Šeimai nepakako gaunamos varganos invalido pašalpos, tėvui skirtos iš valstybės. Mama jau seniai neteko darbo, man gauti jokio aplinkui vis nesisekė, ypač kai dar reikėjo rūpintis namais bei jų gyventojais, o sesuo už koncertus gautus pinigus laikė tik sau, jos prašyti tiesiog nedrįsau, net jei kartais reikdavo dieną ar dvi pabūti nevalgius.