Sesers svajonė (BAIGTA)

23.

Jau neprisiminiau kada paskutinį kartą daug juokiausi, bet dabar mano kvatojimas skambėjo per visą gatvę ir nuo to net įsiskaudo pilvą. Tačiau buvo gera nerūpestingai leisti laiką, mėgautis niekais ir negalvoti apie visas bjaurastis, kurios tykojo už kiekvieno posūkio. Jaučiausi tokia lengva, beveik galinti skristi, bet, kas svarbiausia, buvau laiminga. Gal tai ir nebuvo tikra, bet mano širdis džiaugsmingai spurdėjo, o lūpos be perstojo šypsojosi. Šią euforiją man galėjo suteikti tik alkoholis, tačiau buvo verta nuodyti save stipriais gėrimais, mat netikra laimė vis tiek man patiko labiau nei tikras skausmas.

-Tau tai tinka, - pagyrė Maiklas, kol tempėm laiką prieš grįždami į jo namus.

-Kas? – Pasitryniau nosį, kuria velniškai kažkas kuteno ir, rodėsi, tuoj, tuoj čiaudėsiu.

-Šypsena, - užkišo plaukų sruogą man už ausies, taip labiau atidengdamas veidą.

Mano galvoje lengvai kažkas dūzgė, bet aš jau nesupratau, tai nuo alkoholio kiekio, kuri nustojau skaičiuoti po trečio kokteilio ar Maiklo artumo, kuris šį kartą pasirodė kitoks nei ankščiau. Toks labiau... artimesnis.

-Gražiam žmogui viskas tinka, - kyštelėjau liežuvį norėdama paerzinti, bet nespėjau sureaguoti, o Maiklas jau spaudė jį tarp savo lūpų.

Nežinojau ką turėčiau daryti, staiga ne tik pamiršau kaip reikia bučiuotis, bet ir savo vardą bei visą likusį pasaulį. Mūsų lūpos spaudėsi negrabiai, vis neatrasdamos tinkamo ritmo asmeniškam šokiui. Trynėmės nosimis, kelis kartus susidaužėme dantimis, bet nei vienas neskubėjome atsitraukti. Paskubomis įkvėpę vėl glaudėmės, rankomis ieškojome kur įsitverti ant kito žmogaus kūno. Mano pirštai glostė trumpus vyro plaukus, kiek šiurkščius, beveik dygius. Tuo tarpu Maiklo rankos keliavo per mano nugarą ir nenustygo vietoje. Ir šis nerangus artumas veikė mane netgi stipriau nei alkoholis, kuris tik padėjo apie nieką kitą negalvoti.

-Kai paskutinį kartą tai leidau, mano gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, - tyliai, lėtai tariau žodžius, kelis kartus net sustojau, nes kažkodėl sakinys man atrodė tiesiog juokingas.

-Mažiau galvok, - sukuždėjo nykščiu braukdamas man per lūpas.

-Galiu tai padaryti, - entuziastingai pareiškiau. – Galiu tai padaryti, - pakartojau norėdama šią idėją įteigti ir savo neblaiviam protui.

-Tai ir padaryk, - paraginamai sukuždėjo Maiklas.

Mano rankos tvirčiau apsivijo vyro kaklą, kad galėčiau jį prisitraukti dar vienam nevykusiam bučiniui. Ir nors tik savo mintyse leidau sau nepaisyti visų taisyklių bei ribų, galėjau atsisakyti iš to. Troškau būti tokia kaip Maiklas – rami, atsipalaidavusi, laiminga. Dėl to atrodė verta atsikratyti savo minių.

~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~

Gerai nesupratau, tai mano pačios įtaiga ar Maiklas darė stebuklingą poveikį, tačiau šalia jo buvo taip lengva atsipalaiduoti. Vieninteliu žvilgsniu vyras galėjo nublokšti net ir skaudžiausias mano mintis į tamsą. Jo glėbyje ištirpdavo mano nerimas, o liūdesį nusinešdavo vėjas. Žaliai rudos akys neleisdavo matyti mus supančių siaubų, mat galėjau žiūrėti tik į jas. Ir man nerūpėjo, kad pažįstami esame vos trečią dieną, drąsiai vadinau Maiklą savo oaze, vieninteliu nuostabiai tikru dalyku savo sujauktame gyvenime.

-Paprašiau draugo paslaugos ir jis iš to gauna daugiau naudos nei aš, - postringavo Greisonas stebėdamas mudu su Maiklu nuo grindų. – Kur teisybė?

-Teisybės nėra, Riki, - pasimuistęs Maiklas pakišo ranką po mano marškinėliais ir ėmė glostyti nugarą, o aš ramiai ilsėjausi gulėdama ant jo krūtinės. – Tame ir gyvenimo grožis.