[Ne]Tobuli

⑨

Adrijana

Iš darbo grįžau nuvargusi. Atsisėdau minkštame fotelyje savo balkone ir pasidėjusi valgiau iš kiniečių restorano parsineštą saldžiarūgštę vištieną su ryžiais. Buvo jau šiek tiek atvėsusi, tačiau tai vis tiek buvo mano mėgiamiausias valgis. Juodame danguje gražiai žybsėjo mažos žvaigždutės, buvo jau puse pirmos.

Prisiminiau Darijų. Jis tikrai atrodė apgailestaujantis. Bet juk tai tik dar viena kaukė, mačiau koks jis gali būti, o maniau, kad jis bus išimtis, nesugadintas žinomos pavardės ir tėvų turtų. Klydau. Aš net nenorėjau apie jį galvoti, kaip ir sakiau, geriau apsimesti, kad net nebuvo tų kelių mūsų susidūrimų. Nenorėjau įsivelti į bereikalingą pažintį su juo. Jis buvo ne mano nosiai, o aš ne jo. Jo akimis aš turbūt tebuvau dar viena mergina laipteliu žemiau, o mano akimis – jis tiesiog užstrigęs tobulame gyvenime.

Bet aš vis tiek prisiminiau tą keistą artumą mums bešokant, kai jo patraukta atsidūriau jo rankose... Žinojau, kad jis tik žaidžia su manimi. Argi ne taip jie daro? Apsuka galvas naivioms mergaitėms, o po to pasišaipo iš jų... Turėjau laikytis nuo tokių kuo atokiau.

Suvalgiau paskutinį kąsnį vištienos ir pabaigiau gerti gėrimą. Jau ketinau eiti į kambarį ir kristi į lovą, kai viršuje išgirdau Kimberlę.

- Adrijana?

- O žmogau, tu dar nemiegi? – nusistebėjau, Kim buvo iš tų žmonių kurie eidavo anksti miegot.

- Ne, užsiskaičiau knygą ir išgirdau tave čia krebždant.

Užvertusi galvą pamačiau, kad ji buvo jau su pižama, pasirėmusi į ranktūrį ir žvelgė kažkur į tolį. Vakaras tikrai buvo gražus, o oras gaivus.

- Norėjau kai ką tau pranešti, bet kadangi universitete nebesusitikom, tai pranešiu dabar. Žinai rekreacijos dėstytoją Diuraną? Žinau, kad neturi jo paskaitų, bet jis su savo studentais rengia šiam savaitgaliui žygį, na žinai, su palapinėm ir panašiai. Bus ten kažkoks meteorų lietus, tad pamaniau, kad būtų visai smagu vykti. Ką tu manai?

- Jei gausiu zefyrų keptų ant laužo, tada turėtų būti smagu, - šyptelėjau.

- Įkalbinsim Endrių, kad jis vyktų kartu ir galės juos kepti mums visą vakarą, - atsakė nusijuokdama.

- Niekada nesu buvusi tokiame žygyje, - staiga supratau, - aš net palapinės neturiu.

- Nieko, aš turiu ir ten vietos bus pakankamai.

- Puiku.

Su Kim dar prašnekėjau pusvalandį, akys pradėjo taip lipti, kad vos nusigavau iki lovos. Kritau kaip lapas ir nė karto neprabudusi išmiegojau iki ryto.

***

Darijus

- Klausau...

- Žmogau, kur tu? – telefono ragelyje pasigirdo Roberto balsas.

- Namie, lovoje...

- O neturėtum būti paskaitose?

Atitraukiau telefoną nuo ausies ir žvilgtelėjau į ekraną, rodė puse dvylikos.

- O šūdas, - nusikeikiau sunkiai versdamasis iš lovos. Robis nusijuokė.

- Ė, varom savaitgalį į žygį? Diuranas čia organizuoja, pamaniau, kad vis geriau nei namie sėdėt.

Būčiau sutikęs su bet kokiu pasiūlymu, kuris ištrauktų mane iš namų. Ilgai negalvojau.

- Taip, galit priskaičiuot ir mane.