[Ne]Tobuli

❷❷

Adrijana

Broviausi koridoriumi per studentų spūstį. Dažnai rytais susidarydavo tokie kamščiai, nes neišsimiegoję ar dar nespėję išsibudinti studentai lėtai slinkdavo savo auditorijų link. Šalia kulniavo Violeta ir neužsičiaupdama tauškėjo apie tai, kaip jai puikiai sekasi su Metu. Ji tikrai buvo laiminga ir pagaliau nebesijaudinau tiek dėl jos. Įsitikinau, kad Metas nebuvo vienas iš tų blogųjų, regis, jis buvo maloni išimtis. Kaip ir Darijus.

Pragyvenau pakankamai laiko su juo, kad pamatyčiau bent dalelę jo tikrojo būdo. Jis jau buvo visiškai susitaikęs su tuo, kad jo gyvenimas apsivertė aukštyn kojom ir priminė senąjį Darijų. Galėjau jį pagirti už lankstumą. Kartais jis būdavo pasipūtęs, mėgo pasišaipyti, nepraleisdavo progų paerzinti, taip pat savo žodį laikė viršesniu. Tačiau nepaisant to, viskas vyko tam tikrose draugiškumo ribose. Tai maloniai stebino. Jau dažniau pastebėdavau jį besišypsantį ir atsipalaidavusį. Buvau beveik visiškai tikra, kad jis pagaliau atsitiesė kiek buvo įmanoma tokioje situacijoje.

Jis prabuvo pas mane beveik mėnesį. Tai jau tikrai nebepriminė trumpo prieglobsčio. Galbūt derėjo jį paskatint ieškotis buto, bet dėl kažkokios priežasties to nedariau. Tiesą pasakius, man netgi patiko jį rasti namuose. Įsivaizdavau kad mus sieja keista draugystė. Nors kartais jo akyse žybtelėdavo arogantiškumo žiburėliai ir išlysdavo elitinio berniuko kaukė, kurios negalėjau pakęsti, tačiau įstengdavau pro ją įžvelgti tikrąjį vaikino veidą. Jis turbūt net neįtarė, kaip gebėdavau taip jį išnarstyti. Taip pat jis kartais paruošdavo valgio, be to, net sumokėjo už elektrą ir vandenį, o tai laikiau dideliu pliusu. Žinodama, kad jis miega už durų jusdavausi keistai saugi.

- Ei, tik pažiūrėk, - Vio kumštelėjo į šoną priversdama sugrįžti į realybę.

Žvilgtelėjau į jos rodomą pusę. Ten stovėjo Veronika su savo kompanija ir akivaizdžiai flirtavo su kažkokiu raumenų kalnu. Beveik be perstojo juokėsi ir vis lyg netyčia ranka perbraukdavo jam per plaštaką. Vaikinas akivaizdžiai svaigo iš laimės ir tik dar uoliau kažką pasakojo.

- Jei jau ji kariasi kitiems ant kaklo, vadinasi garantuotai išsiskyrė su savo princu, - prunkštelėjo draugė, - be to, jis jau seniai nesirodo paskaitose. Įdomu kur jis dingo, - garsiai svarstė, - girdėjau, kažką kalbant, jog jie siaubingai susipyko ir Veronika jį paliko. Jis turbūt dar iki šiol švenčia.

Taip, įvairių gandų girdėjau ir aš. Veronika su Darijumi buvo auksinė porelė, todėl staiga pasikeitę jų santykiai visiems parūpo. Dar daugiau kalbų kėlė tai, kad Darijus vis dar nesirodė paskaitose. Veronika po to incidento į paskaitas atvyko jau po kelių dienų, pasirodė šalta ir susitvardžiusi. Visiems aplinkiniams, žinoma, pateikė savo įvykių versija kodėl nutrūko santykiai su Darijumi. O dabar net nesislėpdama bendravo su kitais vaikinais tikrai peržengdama draugiškumo ribas.

Šokių salėje buvo vos keli studentai ir grojant tyliai muzikai mokėsi žingsnelių. Neskubėdama persirengiau savo įprasta apranga ir toliau plepėdama su Vio ėmiau daryti tempimo pratimus. Netrukus pasirodė Metas ir draugė tuoj pat nusklendė prie jo it šviesos paviliotas drugelis.

Atsidusau ir likusi viena tęsiau savo mankštą. Dėstytoja pasirodė kaip visada žvitri ir kupina energijos, kaip mat ėmė dalyti komandas. Prajukę keli studentai pajungė reikiamą muziką ir išsitempė merginas į aikštelę. Akies krašteliu pastebėjau ir Veroniką. Šįkart ji jau burkavo su kitu vaikinu.

Stoviniavau šiek tiek tolėliau su kitomis merginomis, laukiau kol pasigirs šiandienos užduotis.

- Ant nosies atsiskaitymas, mielieji, - paskelbė dėstytoja. – Paleisiu per rankas sąrašą, kuriame nurodyti šokiai, kuriuos privalote mokėti, jei norite išlaikyti. Balas priklausys nuo technikos, bet vien tai, kad teisingai pakartosite žingsnelius, jau bus pliusas, - tai besakydama ji juokdamasi nužvelgė vaikinus.