[Ne]Tobuli

①③

Adrijana

Šokoladiniai ledai su riešutų gabaliukais tirpo burnoje. Pakabinau šaukštą ir pasimėgaudama suvalgiau dar vieną kąsnį. Patogiau įsirausiau į pagalvių kalną ir užsitempiau antklodę iki smakro. Televizoriaus ekrane greitai keitėsi filmo vaizdai, jauna porelė sėdėjo kavinėje ir gurkšnojo kavą, staiga prie jų priėjo įspūdingo grožio blondinė ir piktai užsipuolė vyriški.

- Paskubėk, tuoj prasidės, - šūktelėjau Kim.

Kim greitai pasirodė iš mano virtuvės nešina dviem puodeliais arbatos. Gretai įsitaisė šalia manęs ir įsižiūrėjome į ekrane rodomą sceną.

- Negaliu patikėti, kad ji taip padarė, - piktai suprunkštė.

- Aš tau sakiau, kad taip bus, - mostelėjau šaukštu jos pusėn.

Kimberlės rankose taip pat atsirado dubenėlis su ledais. Šis vakaras buvo pašvęstas vien filmams, tad kol prie mūsų neprisijungė Endriu, žiūrėjome trečią romantinį filmą. Jau buvome sukirtusios dubenį spragėsių, į pabaigą ėjo ir šokoladiniai ledai, tad Kim pasisiūlė pagaminti vakarienę. Neprieštaravau, jai patiko gaminti valgį, o aš tenorėjau kiurksoti lovoje ir neatsiplėšti nuo ekrano. Pasiėmiau puodelį arbatos ir gurkštelėjau.

- Romas? – nusistebėjau.

- Mhm, pagardina arbatą a? – nusišypsojo.

- Tai jau tikrai,- pritariau.

Artėjant filmui į pabaigą pasigirdo skambutis į duris. Edriu atėjo su pirkinių maišu. Gausybė traškučių, butelis martinio bei krūva kitų skanėstų nuo kurių tįso seilė.

- O ne ne, - užprotestavo Kim kai tiesiau ranką prie maišelio su sūrio lazdelėm.- Tuoj bus spagečiai su sūrio padažu, o tu, - bakstelėjo pirštu į Endriu, - galėjai geriau paimti butelį vyno, labiau tiktų prie makaronų.

- Aš juk ne aiškiaregys, - truktelėjo pečiais ir nuėjo ieškoti stiklinių.

Kimberlės paruošti spagečiai buvo dieviški. Paskutiniu metu mano apetitas nebuvo labai geras, tačiau šįkart suvalgiau netgi dvi porcijas. Pasiėmusi martinio taurę nukiūtinau atgal į lovą. Buvo tikimybė, kad po visų šių vaišių mano skrandis sunegaluos, tačiau neatsispyriau. Netrukus Endriu su Kim įsitaisė šalia, o Kim spustelėjo mygtuką ir išjungė filmą. Nesuprasdama pažiūrėjau į draugus, šie abu spoksojo į mane.

- Metas pasikalbėti, - pasakė Endriu.

- Apie ką? – atsargiai paklausiau, nors jau žinojau atsakymą.

- Tu ištisą savaitę praleidai lovoje, net į lauką neišlindai. Ir nieko mums nepasakoji, o turėtum, - pradėjo Kim, - Turi mums pasakyti, kas nutiko per išvyką, kas tave užpuolė miške. Negali šioje lovoje praleisti dar vienos savaitės...

- Aš galiu... Čia patogu ir...

- Ari! Po galais, - nusikeikė Endriu piktai užrikdamas.

- Klausykit, aš jau tai pamiršau, tad nebėra prasmės vėl visko prisiminti. Kokia prasmė? Šiaip ar taip tas žmogus nieko nespėjo padaryti ir nukentėjo tik mano orumas.

Kim su Endriu vienu metu pavartė akis. Būčiau pradėjus juoktis, jei ne manęs laukianti apklausa. Aš iš tiesų stengiausi apie tą įvykį nebegalvoti ir kol kas man puikiai sekėsi. Nustūmiau jį į patį tolimiausią kampelį ir ten užrakinau, o šie mano du draugai stengiasi viską išvilkti į dienos šviesą.