[Ne]Tobuli

②①

Adrijana

Nepastebėjau kaip pralėkė dvi savaitės. Paskaitos ir darbas surijo beveik visą mano laiką. Darijus vis dar glaudėsi po mano stogu, tačiau laimei susirado darbą. Kai atsikeldavau rytais, jo jau nebūdavo, o kai grįždavau vėlai vakarais po darbo, jis miegodavo. Jei netekdavo dirbti ir namo grįždavau anksti, su Darijumi persimesdavau vos keliais žodžiais, nes šis grįždavo vėlokai ir jau aš eidavau miegot. Jei ne tie trumpučiai susidūrimai, kai teko mokyti naudotis skalbimo mašina ir keli priekaištai, kad nepaliktų numestų šlapių rankšluosčių, tai turbūt jo net nepastebėčiau.

Visgi... Tai buvo melas. Prisimindavau Darijų daug dažniau nei pati to norėdavau. Sėdėdavau paskaitose ar dirbdavau ir staiga toptelėdavo mintis apie jį. Negalėjau to kontroliuoti ir susierzinau, kad tas vaikinas įsibrovė net tik į mano namus, bet ir galvą. Vienam leidimą buvau davusi, o kitam ne, tad kažkaip tai derėjo ištaisyti.

Buvo vėlus penktadienio vakaras. Paprastai tokiu metu parsiradusi iš darbo griūdavau miegoti, tačiau šįkart visiškai nelipo akys. Prašytis į svečius pas Kim buvo per vėlu, be to, ji greičiausiai bus išlėkusi į pasymatymą apie kurį buvo užsiminusi anksčiau. Endriu vis dar šiek tiek purkštavo, bet penktadienio naktimis jis visada dirbdavo. Laimei, kad užsukusi į parduotuvę pasigriebiau butelį vyno. Šiaip viena niekada negerdavau, bet pagalvojus apie vieną gardžią taurę nuotaika iš karto pasitaisė.

Vos atsirakinus buto duris, nosį pakuteno gardus keistas kvapas. Susidomėjusi tyliai nutipenau iki virtuvės ir išsižiojau pamačiusi neįprastą vaizdą. Darijus stovėjo prie viryklės, už džinsų juosmens užsikišęs rankšluostį, marškinių rankovės atraitytos iki alkūnių, vienoje rankoje laikė mentelę, o kitoje didelį šaukštą. Piktai spoksojo į keptuvėje burbuliuojantį (kaip spėjau) padažą. Atsirėmiau į durų staktą.

- Labas, - pasisveikinau ir vos nenusijuokiau, kai jis krūptelėjęs atsisuko į mane. Atrodė išsigandęs, tarsi būčiau pričiupusį besiknisantį mano spintoje.

- Labas, - gurktelėjo, - tikiuosi nepyksti, neturėjau ką veikt, tad pamaniau, kad gal pavyktų ką nors pagaminti. Nežinojau, kad grįši anksti.

Tai, kad šįkart grįžau ne trečią nakties, jam atrodė anksti, nors buvo jau beveik dvylikta.

- Ne, gali gaminti kiek širdis geidžia, jei tik nesiruoši padegti namų, - šyptelėjau.

Priėjusi padėjau savo vyno butelį ant spintelės ir taip pat sužiurau į burbuliuojančią keptuvę.

- Kvepia skaniai, - pastebėjau.

- Net nenumanau ar jis jau gatavas, - pasiskundė Darijus dėbsodamas į keptuvę. - bet atrodo kaip nuotraukoj, - patikino.

Paėmusi iš jo mentelę šiek tiek pamaišiau. Tai buvo pomidorų padažo tyrė su įvairiais prieskoniais ir faršo rutuliukais.

- Manau, kad viskas gerai. Jei gausiu lėkštę ir aš, tuomet pasidalinsiu savo vyno buteliu, - staiga pasiūliau.

Nemaniau, kad esu tokia alkana, kol nepamačiau gardžiai atrodančių kukulių.

- Sutarta, jei nebijai apsinuodyti, - nusijuokė.

Gretimame puode virė spagečiai, Darijus juos nukošė ir padalijo į lėkštes, tada užpylė padažo su kukuliais. Skrandis džiaugsmingai pritarė busimai puotai. Pasiėmiau savo lėkštę ir atidarytą butelį vyno, patraukiau į kambarį.

- Paimk kokias taures, jei randi, - mestelėjau per petį.

Įsitaisiau prie stalo, kadangi jis buvo žemas, atsisėdau tiesiog ant grindų sukryžiavusi kojas. Netrukus Darijus šalia padėjo taures, kurias tuojau pat užpildžiau. Kita ranka jau paleidinėjau filmą.