[Ne]Tobuli

②⑤

Adrijana

Turbūt didesnės gėdos nebuvo įmanoma pasidaryti. Ši mintis be perstojo sukosi galvoje kol spoksojau į lubas. Buvo neįtikėtina, jog išgėrus vos vienu kokteiliu daugiau ne įprasta, taip stipriai suskystėjo protelis. Jaučiausi it sklandyčiau tarp rožinių debesėlių, kol nepasiekiau namų ir kojos (kiekviena atskirai) ėmė sverti po toną. Nejau aš tikrai užsikoriau Darijui ant kaklo ir pareikalavau pristatymo į lovą?

Įsispoksojau į savo kambarinį augalą, tarsi jis galėtų patvirtinti ar paneigti mano gėdingą elgesį. Bandžiau save paguosti, kad viskas nebuvo jau taip blogai. Jis elgėsi supratingai ir nepaliko vienos koridoriuje galinėtis su traukos jėga. Galų gale, aš vargau su juo, kai jis buvo visiškai atsijungęs, o aš tik truputį apsvaigus, tad dabar esame atsiteisę. Taip pat tikėjausi, kad man tik prisisapnavo, jog pasiūliau jam miegoti savo lovoje...

Atsisėdau ir numestoje rankinėje susiradau savo telefoną, sušvitę skaičiukai pranešė, kad yra truputį po dešimtos. Džiaugiausi, kad jaučiausi ganėtinai gerai, nepykino ir galvos neskaudėjo. Tas papildomas kokteilis tik pridėjo linksmumo ir atrišo mano liežuvį.

Išsinėriau iš suknelės ir įsispraudžiau į naminius šortus. Gerai, jog Darijus nebuvo toks paslaugus ir nenusprendė visiškai perrengti. Išgirdau virtuvėje kažką tarkštelint, tad buvau įsitikinusi, kad vakarykštis mano gelbėtojas taip pat jau nebemiega. Sukaupusi drąsą nužingsniavau į vonią. Praeidama pro virtuvę mestelėjau linksmą „labas rytas", tačiau neįstengiau žvilgtelėti į ten besisukinėjanti vaikiną. Prieš užsidarant vonioje iki manęs dar spėjo atsklisti toks pats linksmas atsakymas. Puiku, bent jau vienam iš mūsų iš tiesų linksma.

Prireikė šiek tiek laiko, kol nugrandžiau makiažo likučius ir išsiploviau plaukus, kurie buvo virtę tikru širšių lizdu. Jaučiausi truputį geriau ir ganėtinai gerai, atsižvelgiant į tai, kad pusę nakties prasisukinėjau šokių aikštelėje. Kūnas galutinai išsibudino ir pajutau, kad skrandis jau ima lipti prie stuburo. Nepavyks išvengti apsilankymo virtuvėje, be to svajojau ir apie puodelį kavos.

Kai sustojau virtuvės tarpduryje, Darijus į lėkštę dėliojo karštus sumuštinius. Mačiau ant balto batono kumpio gabaliukus apipiltus padažu ir skendinčius lydyto sūrio jūroje. Skrandis visai negalantiškai garsiai sugurgė.

- Kaip girdžiu esi pasirengusi sunaikinti kelis mano šedevrus, - šyptelėjo Darijus pasukdamas galvą mano pusėn.

- Jei tik man bus suteikta tokia garbė, - pasakiau bemaž graudžiai nenuleisdama akių nuo šilto maisto.

Darijus mostelėjo ranka leisdamas įsitaisyti už stalo.

- Ką aš gaučiau už tai, jei dar pasiūlyčiau puodelį kavos? – paklausė nutaisydamas berniokišką veido išraišką.

- Aaa, o ko tu norėtum? – atsargiai paklausiau truputį įsijausdama į jo gerą nuotaiką.

- O, net nepagalvojau, - prisipažino, - galbūt galėčiau šią dieną dirbti ant tavo fotelio? Šios taburetės žudo, kai ant jų tenka prasėdėti visą dieną, - nekalta pasiguodė.

- Sutarta, tik duok man tos kavos, - nusijuokiau.

Man po nosimi iš karto buvo patiektas puodelis balintos, lengvai saldintos kavos. Būtent taip kaip mėgau. Šiek tiek nustebino, kad Darijus įsiminė, tačiau ir aš puikiai žinojau kokią kavą jis mėgsta.

- Būčiau galėjusi ją išsiderėti ir veltui, - pasakiau suleisdama dantis į sumuštinį.

- Tikrai būtum, - neslėpė atsisėsdamas priešais.