[Ne]Tobuli

②③

Darijus

Nesitikėjau, kad mano pirmoji diena universitete po gana ilgos pertraukos bus tokia. Iš anksto suėmiau save į rankas, suvokiau, kad neišvengsiu pliūpsnio apkalbų, pasipils klausimai apie mano išsiskyrimą su Veronika. Ji jau buvo pateikusi ne vieną mane juodinančią istoriją, apie tai koks aš niekšas galvojantis tik su antru galu ir sprunkantis nuo rimtesnių įsipareigojimų. Ji buvo tik nekalta auka, o aš baisus grobuonis. Metas papasakojo kelias versijas, tačiau per daug į jas nesigilinau.

Mano geras vardas neabejotinai nukentėjo. Staiga pats sau šyptelėjau, niekada niekas man ir nelipino gero berniuko etiketės, veikiau šiek tiek pavojingo ir visų geidžiamo. Veronika galėjo skleisti kokius tik nori gandus, galbūt jie šiek tiek ir erzins, tačiau tikrai atlaikysiu. Visai kas kita bus, kai pasklis žinia, jog tėtušis išspyrė mane iš namų tuščiomis kišenėmis. O galbūt ji jau pasklido, tik Metas apie tai neužsiminė. Galbūt nenorėjo suteikti papildomų rūpesčių.

Adrijana. Ji žygiavo į universitetą kiekvieną dieną, tačiau taip pat nesidalino jokiomis apkalbomis. Iš dalies džiaugiausi, kad to nedarė, iš kitos pusės šiek tiek jaudinausi, kad prisiklausys apie mane ne pačių gražiausių istorijų, o aš negalėsiu pasiteisinti. Ji elgėsi su manimi... mielai. Vis dar neišspyrė iš savo namų, o aš kaip įmanydamas stengiausi elgtis kuo pavyzdingiau. Tyliai sau prisipažinau, kad visai netroškau ieškotis buto, džiaugdavausi grįždamas į jos namus, Ari mokėdavo sukurti tokią atmosferą, jog jausdavausi laukiamas. Niekur iki šios nenorėdavau grįžti, kaip į tą mažą butuką ant minkšto čiužinio patiesto viduryje virtuvės ir koridoriaus.

Žingsniuodamas į universitetą jaučiausi šiek tiek tvirčiau žinodamas, kad ten sutiksiu kelis mane palaikančius veidus. Metas ir toliau siūlė man pagalbą, buvau jam už tai dėkingas, tačiau taip pat stengiausi nepridaryti jam papildomų bėdų. Maniau, kad ir Ari mane palaikys sugrįžus į paskaitas. Įsivaizdavau kaip ji man šypteli ir pamoja ranka susidūrus koridoriuje. Deja regis klydau.

Per šokių paskaitą ji buvo keistai įsitempusi, net apkaltino mane norint ja pasinaudoti. Tai buvo kvaila, tikrai nevelčiau jos į tokius absurdiškus žaidimėlius. Vos įžengus į universitetą prie manęs pripuolė kelios merginos čiulbėdamos kaip „užjaučia" dėl išsiskyrimo su Veronika ir, žinoma, pasiūlė savo draugiją jei panorėčiau prasiblaškyti. Jei būčiau norėjęs pavaizduoti šiknių mergišių, kuriam visiškai nerūpi išsiskyrimas, galėjau pasinaudoti štai tokiomis merginomis, kurios pačios siūlyte siūlėsi. Bet mano galva buvo užkimšta kitais reikalais ir nejaučiau noro veltis į tokias intrigas.

O štai ta padauža drįso mane apkaltinti. Tikėjausi, kad mes elgsimės... draugiškai. Juk mes buvome draugai. Bent jau aš taip tikėjausi. Niekada neturėjau merginos draugės. Bet Adrijana nė karto nebandė kartis man ant kaklo, tik draugiškai patapšnodavo per petį, kai man to reikėdavo. Tai, kad ji mane traukė buvo tik mano paties bėda.

Praėjo nė viena savaitė kol sau tai prisipažinau. Ji man patiko. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad galėčiau pasiduoti tokios merginos žavesiui. Ji vertė jaustis... ramiai. Tarsi viskas taip ir turėtų būti, pati to nežinodama tapo mano ramsčiu ir mokytoja į naują gyvenimą. Anksčiau turėjau viską, tereikėdavo ištiesti ranką ir pasiimti, o dabar... privalėjau ne tik ištiesti ranką, bet ir iki to tikslo nueiti. O kelias ne visada būna tiesus.

Štai dabar Adrijana stovėjo prieš mane susidėjusi rankas ant krūtinės ir iššaukiančiai iškėlusi smakrą, o mane ėmė žudantis erzulys. Bėda buvo ta, kad ji gebėdavo mane taip pat greitai suerzinti kaip ir suteikti ramybę. Man nepatiko, kaip ji įsitempė mums šokant, tarsi galėčiau ją kaip nors užgauti. Man tai visai nepatiko, juk namuose mano draugijoje ji jausdavosi laisvai. Ji užsiminė, kad derėtų laikytis atstumo. Ar tai reiškė, jog jai gėda parodyti visiems žmonėms, jog bendrauja su manimi? Po galais, juk daugelis žmonių norėtų atsidurti mano draugų rate. Bent jau taip buvo anksčiau, galbūt dabar buvau permestas į kitą sąrašo pusę ir tapau vienas iš atstumtųjų? Nemaniau, kad Ari gali rūpėti tokie dalykai.