SKAM (Chris & Eva LT)

4 dalis.

Mano drąsa po truputį nyko, ypač kai jau stovėjau tiesiai priešais didžiulį raudoną namą iš kurio dundėjo garsi muzika ir žmonių linksmi šūkavimai.

Arlo namas buvo pastatytas vadinamoje turtuolių gatvėje. Šioje gatvėje visi namai buvo pasiturtinčių žmonių. Aš negyvenu šitoje gatvėje, kadangi neesu tokia turtinga. Šis namas yra trigubai didesnis už manąjį.

Artėjant link namo, jau matėsi daug išmėtytų raudonų vienkartinių puodelių ir porų, kurios glamonėjosi visiems prieš akis. Nesipurčiusi priėjau prie durų ir jau norėjau jas atidaryti, bet vietoj to, durys staigiai atsidarė ir aš stipriai atsitrenkiau į kažkieno kietą krūtinę. Neatlaikiusi pusiausvyros buvau pasiruošusi skaudžiai kristi ant užpakalio, todėl stipriai užsimerkiau laukdama skausmo. Nesulaukusi lėtai atsimerkiau ir priešais save pamačiau Chris. Jo rankos stipriai laikė mano liemenį, o jo veidas buvo sunerimęs, bet pamatęs, kad man viskas gerai, jis pastatė mane atgal ant kojų ir nuleido savo rankas buvusias ant mano liemens.

- Atsiprašau. - atsiprašė jis. - Tai visdėlto atėjai. - jo veidą pasiekė didelė šypsena.

- Tai visdėlto atėjau. - sumurmėjau aš ir nuleidau žvilgsnį į savo sportbačius. Pamačiau, kad prie jo kojų mėtosi keletą alaus butelių. Jis juos pametė kai aš kritau, kad mane sugautų.

- Viena? - sutrikęs paklausė jis susivokęs, kad prie manęs nieko nebuvo.

Neatsisakiusi į jo klausimą pasilenkiau ir paėmiau tuos alaus butelius į rankas.

- Taip, viena. - atsakiau ir įdaviau butelius jam į rankas. - draugės buvo užsiėmusios. - paaiškinau kuo įtikinamiau žiūrėdama į jo tamsias akis. Nenorėjau pasirodyti didelė nevykėlė, todėl turėjau pameluoti. Kas man darosi? Juk man nesvarbu ką apie mane galvoja kiti...

- Apsimesiu, kad patikėjau Eva. Svarbiausia, kad pati atėjai, smagu tave matyti. - mirktelėjo jis, o aš pasimetusi vėl nuleidau akis. Jis suprato, kad aš meluoju. Kokia gėda... Jaučiu kaip mano veidas pradeda vis labiau karštėti, ir jis dabar tiesiog degė iš gėdos. - Nieko tokio, aš viską puikiai suprantu. - jaučiau kai jis nusišypso pasipūtėliška šypsena. Jis mėgaujasi, kad gali mane taip lengvai sugėdinti. Po velnių ką jis puikiai supranta jeigu jis turi tiek draugų, kiek yra daugiau nei šitame name? O šitame name turėjo būti tikrai bent keli šimtai. Ypač aplink namą.

- Jeigu tu taip ir toliau tyčiosies iš manęs, gali jau nebekalbėti su manimi. - susikaupusi pakėliau savo akis ir dabar vėl žiūrėjau į tas tamsias akis, kuriose atsispindėjo didelis pasipūtimas.

Jis tiesiog pradėjo juoktis. Pradėjo garsiai juoktis. Sutrikusi stebėjau jį. - aš juk juokauju. Einam, supažindinsiu su visais. Vis tiek čia nebus ką veikti vienai. - vis dar juokdamasis jis paėmė už mano alkūnės ir nusitempė į namą kuriame susigrūdę šoko šimtai žmonių. Per garsi muzika ir alkocholio kvapas užgožė mano mintis ir nesipriešindama leidžiausi tempiama Chris'o per šiuos susigrūdusius ir prakaituotus žmones.

Neturėjau kito pasirinkimo. Žinojau, kad šiandien pirmadienio vakaras ir, kad dabar galėčiau gulėti namie susisukusi į minkštą kaldrą su arbatos puodeliu rankose ir žiūrėti komedijos filmus. Nebuvo jokių namų darbų ar kontrolinių, nes viskam pasiruošiau iš anksto. Buvo laisvas vakaras ir galėjau jį praleisti kaip noriu. Ir pasirinkau štai šį, nelabai vykusį variantą.

Mes buvome sustoję kažkokiam svetainės kampelyje, kuriame buvo iki dešimties žmonių. Jie sėdėjo ant daug pagalvėlių. Jie visi tarpusavyje buvo susiskirstę ir kalbėjo savomis temomis. Dauguma jų, rankoje turėjo tuos raudonus puodelius. Vyduryje jų ratelio buvo keletą butelių alaus ir Jack Daniel's. Porą butelių buvo tuščių, kiti dar neatidaryti. Prie butelių gulėjo keletą čipsų pakelių užkandai.

- Chebra, susipažinkit, čia Eva. - suriko Chris perrėkdamas garsią muziką. Visi tie žmonės baigė kalbėti ir atsisuko į mus. Visų iki vieno buvo susmeigti žvilgsniai į mane. Pajautus įtampą, nuleidau žvilgsnį vėl į savo batus.

Aš tikrai gailiuosi, kad nelikau namie.

600 žodžių 😍♥️😨 Ačiū, kad skaitote 🖤♥️