SKAM (Chris & Eva LT)

60 dalis.

- Ohh... Labas, mama. - po kelių sekundžių nejaukios tylos, aš pagaliau prakalbau, pradėdama nervingai juoktis ir bandydama bent kiek pagerinti situaciją.

Bet iš mano mamos veido, nesimatė, kad jai juokinga.

Jos veide negalėjau įžiūrėti jokių emocijų.

Buvau pasiruošusi pačiam blogiausiam. Namų areštui, telefono atėmimui, kišenpinigių sumažinimui arba net, kad ji atsisakys manęs kaip dukr-

- Jūs pora? - išpūtusi akis, greitai pakėliau galvą nuo savo pilkų, peršlapusių kojinių iki mamos veido. Ar man pasigirdo?

- Ką? - suveplenau, sutrikusi žiūrėdama tiesiai jai į akis ir galvodama ar šiuos mamos žodžius sukūrė mano fantazija, ar tai pasakė pati mama.

- Jūs abu... Pora? - jos veide vis dar negalėjau įžvelgti jokių emocijų, kas mane labai gąsdino. Net nežinojau apie ką ji dabar galvoja ir ką mano apie tai.

Jau norėjau paprieštarauti, bet man net nespėjus prabilti, įsikišo vis dar stovintis prie pat manęs Chris:

- Taip, beabejo. Mes pora. - dar labiau išpūčiau savo akis, išgirdusi šiuos žodžius. Jausmas, kad mano akys tuoj iššoks man iš akiduobių. Dar to negana, pajaučiau kaip jo ranka tvirtai apvynioja mano liemenį ir prisitraukia mane arti savęs, nuo ko aš dabar galutinai buvau prisišliejusi prie jo.

Išpūtusi akis, staigiai atsisukau į jį. Jis buvo sudaręs akių kontaktą su mano mama. Su tvirtu, pasitikinčiu savimi žvilgsniu ir ta žavia šypsena, kuri bet kuriam galėtų apsukti galvą.

Jo veido emocijos buvo nustatytos taip tikroviškai, kad netgi aš dabar galėčiau patikėti, nors ir žinau, kad jis meluoja.

Atsisukęs į mane ir sugavęs mano žvilgsnį, jis prikando lūpą ir mirktelėjo, vėl nusukdamas akis į mano mamą.

Nežymiai susiraukusi, stebėjau šią situaciją.

Ką jis daro? Kodėl jis sako, kad mes pora?

- Kaip smagu! Aš tikrai džiaugiuosi! Eva, pagaliau tu susiradai kažką sau. - džiaugsmingai tarė ji su plačia šypsena veide, nuo ko aš galutinai tapau pasimetusi. Nežinojau ką sakyti.

Niekados mamai nebuvau prasitarusi apie mūsų santykius su Jonu, kadangi mes dar nebuvome tam pasiruošę. Bendravome ilgą laiką, bet neįšdrįsome susipažinti su vieno kito tėvais. Tai tikrai svarbus sprendimas, kadangi kai susipažįsti su savo antros pusės tėvais, jie galvoja, kad jūs rimta pora ir, kad gyvensite visą likusį gyvenimą kartu. Kad susituoksite ir, kad susikursite šeimą, susilauksite vaikų ir gyvensite kartu. Iki gyvenimo galo.

Na, manau, kad mes abu, ir aš, ir Jonas nujautėme, kad to tikrai nebus, tad ir nebuvo reikalo pažindintis su vieno kito tėvais. Juk tai tik laiko gaišinimas.

Išvada tokia, kad mes buvome visiškai teisūs. Mes išsiskyrėme, o mano mama net nežino, kad toks vaikinas kaip Jonas iš viso egzistuoja.

Jos akimis, aš niekados gyvenime neesu turėjusi vaikino. Iki šiol.

Bet esmė tame, kad mes su Chris net nesame pora. Nepavadinčiau jo net savo draugu. Nes draugai tikrai taip nesielgia... Jeigu būtų pasirinkimas, aš būčiau jo net nesutikusi ir galėčiau jį laikyti nepažįstamu žmogumi, bet deja...

Vis dar nesupratau, kodėl jis pasakė, kad mes pora. Kodėl jis tai pasakė? Ar jis neturi veiklos? Juk buvo taip lengva pasakyti 'ne, jis tik draugas', bet jis tiesiog lyg niekur nieko pasakė, kad mes pora. Kodėl?

Buvau begalo pasimetusi ir nežinojau ką daryti. Norėjau prieštarauti tam, garsiai rėkdama 'ne, mes ne pora', bet kažkas viduje man neleido to daryti.

Toks jausmas, kad kažkas tiesiog užklijavo mano burną, kad negalėčiau ištarti nė vieno žodžio. Kad negalėčiau prieštarauti.

Deja, tai buvo netiesa.

Aš pati savo noru tylėjau, nors galėjau daryti ką tik noriu. Bet aš nedariau.

Aš tylėjau ir be emocijų stebėjau kaip Chris kalbasi su mano mama ir prisistatinėja jai, kol ji nuoširdžiai šypsosi, vis linktelėdama galva ar tyliai sukrizendama. Galbūt aš tiesiog tyliu, nes nenoriu, kad ta nuoširdi šypsena pradintų iš mamos veido?

Na, aišku, ji net nežino kas slepiasi po tuo nekaltu ir kerinčiu Chris šypsniu. Ta žavi šypsena su tais baltais dantim pakeri visus.

Mano mama buvo tarp tų, kurie naiviai patikėjo jo šypsena.

Aš irgi patikėjau.

Ir gailiuosi to...