SKAM (Chris & Eva LT)

8 dalis.

*Antradienis. 8:49*

Dabar vaikščiojau lauke, prie mokyklos durų.

Norėjau įkvėpti oro, nes pirma pamoka, matematika, buvo labai sunki.

Vos tik atsikėlus ryte pasijaučiau visiškai neišsimiegojus, kadangi miegojau vos keturias valandas.

Negalėjau užmigti, mano mintys sukosi apie visą pirmadienį, o sąžinė graužė bei galutinai nedavė užmigti dėl Chris bučinio.

Aš žinojau, kad būtinai turėsiu pasakyti Jonui apie tai kol jis nesužinojo iš ko nors kito. Ankščiau ar vėliau.

Pavyzdžiui Chris. Chris? Man reikia jam pasakyti, kad niekam nieko nesakytų apie tą bučinį. Jeigu jis kažkam pasakys, visi prilipind man kekšės etiketę.

Ačiū, ne.

Gal aš visa tai per daug sureikšminu?

Nagi, tai tik bučinys.

Šūdas, ne.

Aš apgaudinėjau savo vaikiną, kurį aš myliu.

Aš jį apgaudinėjau.

Apgaudinėjau su kitu.

Sunerimus jau norėjau eiti jo ieškoti, bet kažkas uždėjo savo ranką man ant peties.

- Sveika. - šyptelėjo Jonas apsikabindamas mane.

- Labas. - bandžiau nusišypsoti jam.

- Tai ką veikei vakar? Jau supratau, kad labai norėjai nueiti į tą vakarėlį, bet žinai... Tos... Tos mamos... - nervingai nusijuokė Jonas.

- Ką padėjai mamai? - paklausiau iš niekur nieko ne atsakydama į jo klausimą.

- Šį bei tą... - Jonas ieškojo ką pasakyti.

Ar jis... Meluoja?

Taip, jis meluoja.

- Aišku, gerai turiu eiti. Iki. - sumurmėjus greitai apsisukau ir nubėgau, neleisdama jam net atsisveikinti.

Kas čia buvo?

*11:32*

- Isak. - pasilenkusi pabaksnojau į blondino nugarą.

- Isak. - garsiau tyliai sušukau kai jis neatsisuko. Dabar buvo anglų pamoka, ką reiškė kai pikta mokytoja bambėjo sau panosei, o visi mokiniai užsiėmė savais pašaliniais darbais.

- Hmm? - pagaliau atsisuko Isak, Jono geriausias draugas.

- Amm, gal žinai ką Jonas veikė vakar vakare? - iš nervų prikandau apatinę lūpą.

- Aš žinau ką jis veikė. - nuleidęs akis, sumurmėjo Isak. - tau tikrai nepatiktų jeigu išgirstum ką aš pasakyčiau. Aišku Jonas liepė tau nesa-...

- Isak, ką vakar vakare veikė Jonas? - pertraukusi jį rimtai paklausiau. Man jau darosi neramu.

- Aš negaliu tau to pasakyti. Jonas mane užmuštų, bet man labai gaila. - sušnabždėjo blondinas. Dėlko jam gaila?

- Vistiek anksčiau ar vėliau sužinosiu. - supykus sumurmėjau.

- Atleisk, pasakyčiau, bet nenoriu skaudinti. - apgailestaujančiai atsakė jis.

Jis mane gąsdina.

Skaudinti? Ar Jonui kažkas atsitiko?

Sutrikusi atsirėmiau į savo suolą su dideliu nerimu.

*14:50*

Su ausinukai ausyse ėjau namo. Šiandien nusprendžiau eiti per trumpesnį ir smagesnį keliuką - per mišką.

Dabar buvo gražus ruduo, tarp mano kojų buvo pilna spalvotų medžio lapų. Vos paspyrus su koja, pilna jų pakildavo į orą.

Nesuprantu, kodėl kitiems nepatinka ruduo? Tiesą sakant, ruduo man pats gražiausias metų laikas.

Per mano ausinukus grojo kažkokia dar viena raminanti ir relaksuojanti daina iš mano grojaraščio.

Kai daina pasibaigė, nusiėmiau ausinukus ir netyčia išgirdau kažkieno juoką. Poto dar vieno žmogaus.

Apsidairius pamačiau du žmones, kurie bučiavosi prie mažo upelio. Pasislėpiau už didelio medžio, kad manęs nesimatytų.

Ar aš sekioju žmones?

Iki kokio dar lygio nusirisiu?

Geriau įsižiūrėjus buvo simpatiška mergina iš mano mokyklos. Man atrodo ji iš mano grupės, bet ne klasės. Jos vardas Ingred. Arba... Ingrid! Jos vardas buvo Ingrid, jei neklystu.

Priešais tą merginą stovėjo vaikinas. Vaikinas su juodais, garbanotais plaukais. Jis truputėlį pasisuko ir... Ten buvo Jonas.

Nesupratusi, pradėjau atbulomis eiti kuo toliau nuo tos vietos. Ten buvo Jonas. Su mergina. Gražia, simpatiška mergina.

Einant atbulomis ir nenuleidžiant akių nuo poros, supratau, kad jie vėl pradėjo bučiuotis.

Ten Jonas.

Ten yra Jonas.

Su kita mergina.

Aš esu jo mergina.

Bet jis dabar bučiuoja kitą merginą.

Su tokiom mintim jaučiu kaip per skruostus teka daug karčių ašarų, kurių nespėju nuvalyti savo megztinio rankove, kuri jau buvo sušlapusi.

Jis apgaudinėja mane.

Jis bučiuoja kitą merginą.

Paėjusi pakankamai toli pradėjau bėgti.

Pradėjau bėgti iš visų jėgų, nuo visų savo minčių ir problemų.