22 dalis.

2.2K 101 6
                                    

*Antradienis. 23:48*

Padariusi namų darbus, pasiėmiau telefoną į rankas. Įsijungiau programėlę 'instagram'.

Tiesą sakant, retai naudoju šią programą, nekeliu jokių nuotraukų.

Kartais ją įsijungiu peržiūrėti naujienas.

Nieko gero nebuvo, pirštu vis braukiau per ekraną, kol mano dėmesį patraukė viena nuotrauka.

Nuotraukoje buvo Ingrid ir Jonas, jie buvo apsikabinę, o prieraše buvo parašyta 'su brangiausiu♥️'.

Be emocijų spoksojau į nuotrauką.

Kodėl man rodo ją?

Išjungusi telefoną, nusprendžiau eiti miegoti.

.

.

Staigiai atsibudau išgirdusi dundesį. Nežinau kiek valandų buvo dabar, bet žinau, kad kažkas čia tikrai buvo, ar nukrito. Ar kažkas įsilaužė į namus? Plėšikai? Pedofilai?

Išsigandusi išlipau iš lovos. Lėtai išėjau iš kambario. Man reikia apsigimimo priemonės.

Iš kolidoriaus skubiai pagriebiau didelę beisbolo lazdą, kurią kažkada buvo gavusi mama iš bendradarbiavimo šventės. Pradėjau eiti toliau. Nulipusi laiptais, greitai sukinėjau galvą, tikėdamasi, kad nieko čia nėra ir, kad man tiesiog pasivaideno.

- Gražūs namai. - už mano nugaros pasigirdo žemas ir prikimęs balsas, kurį aš tikrai pažinojau. Staigiai atsisukau į jį.

- Kaip tu čia patekai? - sutrikusi paklausiau jo.

- Beisbolo lazda? Ramiau.- susiraukęs Chris priėjo prie manęs ir nuleido lazdą. Dabar jis buvo labai arti manęs.

- Kaip tu čia patekai? - paklausiau dar kartą, bet šį kart daug tyliau.

- Neužrakintos durys. Kitą kartą užsirakink, nes nežinai kada tau teks panaudoti šią lazdą. - nesupratusi, lėtai pakėliau galvą. Mano akys sudarė akių kontaktą su jo rudomis. Jis vėl buvo su lęšiais.

- Ką tu čia veiki? - tai turbūt buvo svarbiausias klausimas. Ko jam čia reikia?

- Nežinau... Neturėjau ką veikti. - pakilnojęs pečius, praėjo pro mane ir nuėjo į virtuvę. Įjungė šviesą. - O.... Virtuvė. - suburbėjo jis sau po nosimi.

- Palauk, palauk. Tu negali čia ateiti tiesiog vidury nakties, pas mane į namus. Kas tu manai esąs? - susiraukiau, supratusi, kad jis tiesiog atėjo čia, vidury nakties, šiaip sau. Padėjau lazdą ant žemės.

- Ramiai, kaip tai negaliu? Juk aš štai čia. Jeigu negalėčiau, tai ir nebūčiau. - ramiai atsakė jis lyg tai būtų nieko blogo ir atidaręs šaldytuvą, pradėjo žiūrėti jo turinį.

- Kodėl būtent čia? Mes net ne draugai. Eik pas savo merginą. - susiraukusi atsakiau ir sunėriau rankas. - Beje, tu man trugdai miegoti. Rytoj į mokyklą.

- Jeigu kalbi apie Kler, tai ji nėra mano mergina. Nėra ko pavydėti, juk matai, skiriu dėmesio tau. - uždaręs šaldytuvą, atsisuko į mane ir kvailai išsišiepė, rankoje laikydamas bananą.

- Kvailys. - suburbėjau sau po nosimi. - Aš net ne pavydžiu. Tu man trugdai, tu net neturėtum čia būti ir valgyti mano maistą. - sumurmėjau, stebėdama kaip jis atsisėda prie stalo ir pradeda valgyti tą bananą.

- Nebūk nuoboda. Juk žinau kaip nori, kad būčiau su tavim kuo daugiau. - vėl išsišiėpė jis, pilna burna banano.

Pavarčiusi akis ir nebe nusiteikusi toliau ginčytis tiesiog suburbėjau:

- Tu kaip nori, bet aš einu miegoti. - ir apsisukusi nulėkiau į savo kambarį bei griuvau į lovą.

.

.

Jau buvau ant miego ribos, bet mane pažadino jausmas, kaip mano lova įdumba. Staigiai atsisukau. Ten buvo Chris.

- Ką tu čia veiki? - apsimiegojusi paklausiau jo. Nejaugi jis ruošiasi čia miegoti? Jis atsisuko į mane. Nors ir per tamsą, bet galėjau įžvelgti jo žalias akis. Dabar jis buvo be lęšių.

- Amm, turbūt, kad ruošiuosi čia miegoti? - bingo. Tai nuskambėjo labiau kaip klausimas.

Atsidususi ir nebeturėdama jėgų ginčytis, nusisukau nuo jo ir labiau susisukus į kaldrą, užsimerkiau.

Jau prieš pat užmiegant, pajaučiau kaip jo karštos rankos apsiveja mano liemenį ir prisitraukia prie savęs. Norėjau pasitraukti, bet jau buvau užmigusi.










💟Chris & Eva:

💟Chris & Eva:

Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
SKAM (Chris & Eva LT)Where stories live. Discover now