SKAM (Chris & Eva LT)

47 dalis.

*13:12*

Paskutinė pamoka. Dabar sėdėjau Ispanijos kabinete, kaip visada, viena. Tik ne kaip visada, aš sustingusi žiūrėjau į sieną. Nebuvau išsitraukusi knygelės ir nekeverzojau jokių simbolių, aš tiesiog žiūrėjau į sieną.

- Labas. - pasisveikino Noora ir prisėdo prie manęs. Lėtai atsisukau į ją ir nenorom šyptelėjau. - Palauk. - staigiai susiraukė ji ir jos ranka prilietė mano plaukus. Nesupratau ką ji daro, iki tol, kol ji su pirštais patraukė mano plaukus, nuo ko aš staigiai atsitraukiau. - Kas ten? Nasosai? - dar labiau susiraukė ji.

- Ką tu, aišku ne! - pradėjau juoktis keistu juoku ir dramatiškai nuomojau ranka.

- Nemeluok. - kvailai nusišypsojo Noora. - Nuo ko jie? Nuo vieno iš tų dviejų, su kuriais pietavai? - įsijautusi, pradėjo klausinėti.

- Ne. - prunkštelėjau, kai supratau, kad ji kalba apie Isak ir Jade.

- Ar jūs... Triese? - išpūstomis akimis, paklausė ji. Nespėjau atsakyti, kai ji vėl pradėjo kalbėti. - Žinai, nemanau, kad tai gerai. Triese, tarp dviejų vaikinų. Nieko gero iš to neišeis. Negalvok, kad smerkiu tave. Tu mano draugė ir-.... - kažką greitai malė ji, bet aš ją pertraukiau.

- Jie ne nuo jų. - piktu tonu tariau ir susierzinuei, pavarčiusi akis. - Jie nuo.... - nežinau ar jai sakyti, manau, kad galiu ja pasitikėti.

- Nuo....? - viena ranka pradėjo sukti ratus, skatindama mane tęsti.

- NuoChris. - tyliai suburbėjau.

- Nuo ko? Garsiau kalbėk, neišgirdau. - susiraukė ji ir truputėlį pasilenkė link manęs.

- Nuo.... - atsidusau, pasiruošusi pripažinti. - Nuo Chris. - iš gėdos net nuleidau galvą. Dabar ji galvoja, kad aš kekšė. Manau, kad nereikėjo to sakyti, nes ji dabar gali nebebendrauti su manimi.

- RIMTAI????? - garsiai sušuko Noora, nuo ko aš staigiai atsisukau į ją, išplėstomis akimis. - TAIP! TAIP! TAIP! - ji pradėjo klykti, o jos rankos tiesiog kirbėjo ore. Nieko nesuprasdama, tiesiog stebėjau ją. Dar keletą, buvusių klasėje mokinių, atsisuko į mus ir nužvelgė keistais žvilgsniais.

- Ar tu nebebendrausi su manim? - išdrįsusi, paklausiau šio svarbaus klausimo, kurio atsakymas turbūt gali pakeisti visiškai viską.

- Tu juokauji?? Pagaliau jūs artėjat! Kiekvieną dieną vis artimesni ir artimesni! - laiminga kalbėjo ji, kol tuo metu aš į ją žiūrėjau sutrikusi. Ką ji čia kalba?

- Amm.... Turiu tave nuvilti, bet jis sakė, kad tarp mūsų nieko nėra. Ir pati nenorėčiau, kad būtų. Jis tikras šunsnukis. - susiraukusi kalbėjau.

- Bet jūs rtiesiog sukurti vienas kitam! Pamatysi, jūs būsit kartu! - užsidegusi šia tema, kalbėjo ji.

- Ne, Noora. Tarp mūsų visiškai, visiškai nieko nėra. - tariau ir nusišypsojau netikra šypsena.

- Su laiku pamatysim ar tarp jūsų tikrai 'nieko nėra'. - nusišypsojo Noora. Sakydama 'nieko nėra', pirštais parodė kabutes.

Daugiau nieko nebesakiusi, nusisukau į lentą ir susitelkiau į pamoką.

Tik per mano lavoną. Tarp mūsų nieko negali būti. Nenoriu būti vėl šiukšlė.

Nauja dalis rytoj💚

Spauskite žvaigždutę ir komentuokit nuomones. ⬇️⭐️💖

Ačiū, kad skaitote. Myliu. Iki. xx💝💖✨