55 dalis.

2.2K 106 11
                                    


*Pirmadienis. 7:43*

Per šį laiką nieko gero neįvyko. Visas šias dienas Chris nebuvo nė kvapo. Mokykloje jo nemačiau.

Pripažinsiu, man tikrai buvo liūdna ir manau, kad vis dar yra. Jaučiuosi nusivylusi ir sutrikusi, nes mūsų pats paskutinysis susitikimas buvo labai neaiškus.

Kiekvieną dieną mano galvoje iškildavo vis daugiau ir daugiau klausimų, bet nei į vieną mano klausimą nebuvo atsakymo.

Man teliko tik spėlioti ir kurti savus atsakymus.

Pradedu abejoti, gal man tik tais pasirodė ta maža ašara ant Chris skruosto. Tikrai labai kvaila manyti, kad jis verkė.

Vis dažniau pradedu galvoti, kad tai tiesiog sukūrė mano vaizduotė.

Man vis dar jis patinka. Mano simpatija jam nei kiek nepamažėjo.

Aš vis dar buvau sunerimusi. Negirdėjau iš jo jokių žinių.

Per šias dienas man nebuvo nuotaikos, mažai kalbėjau bei bendravau, bet mane visaip bandė paguosti draugai, pasakodami keistas istorijas ir nevykusius juokelius.

Poto laiko kai viską išsipasakojau Noorai, tikrai pasijaučiau geriau. Paprašiau, kad ji niekam nepasakotų to, o ji prižadėjo, kad niekam neprasitars.

Noora buvo teisi, man buvo truputėlį lengviau. Bet nebuvo taip lengvai, kad vis dar negalvočiau apie jį, nes didžiąją dalį mano minčių užėmė jis.

Kokia dar didžiąją.

Visas mano mintis buvo užvaldęs jis.
Penetrator-Chris.

O kalbant apie gerus įvykius, tai penktadienį man skambino mama ir pasakė, kad ji atvažiuos trečiadienį vakare. Ir ne vienai ar dviejoms dienoms. Ji atvažiuos visiems dvejiems mėnesiams! Jos nemačiau jau tikrai ilgą laiko tarpą, tad ji nusprendė pasilikti ilgiau. Dėl manęs. Kad mes pabūtumem kartu.

Mano nuotaika pakilo, sužinojusi, kad Kalėdų šventes švęsiu ne viena. Vis gi šventės artėja, o prekybose jau pardavinėja kalėdines girliandas bei žaisliukus.

- Eva! - išgirdusi savo balsą sau už nugaros, apsisukau. - Labas rytas! - nespėjau nieko pasakyti, kai jau buvau suspausta Nooros glėby.

- Sveika. - suburbėjau, ranka paplekšnodama jai per nugarą.

- Ispanijos kalbos? - atsitraukusi, plačiai išsišiepė ji.

- Ispanijos kalbos. - išspaudusi mažą šypsenėlę veide, mes pradėjome eiti link Ispanijos kabineto.

*Pirmadienis. 14:32*

- Ką aš ten veiksiu? - suinkščiau iš nuovargio ir paklausiau Nooros.

- Nagi, juk mums reikia paruošti Ispanų kalbos projektą! - entuaztingai sušuko ji, pagriebdama mano ranką ir pradėdama tempti į mokyklos rūbinę. - Beje, supažindinsiu tave su bendrabučio kambariokais. Gyvenu su dviem. - pasakojo ji, nuo ko aš tik garsiai atsidusau.

Buvau labai labai pavargusi ir norėjau eiti namo bei griūti į lovą, kadangi šiuo metu mano miegas sutrumpėjo perpus. Man vis sunkiau užmigti naktimis, tad grįžus namo aš iš karto bėgu į savo kambarį ir nieko nelaukus griūnu į lovą.

Tas pats buvo ir dabar. Baigėsi pamokos ir buvau susiruošusi eiti namo, bet mane sustabdė Noora, sakydama, kad eičiau pas ją į bendrabutį ir padarytumėme Ispanijos kalbos projektą, kurį šiandien ryte, per pirmąją pamoką uždavė mokytoja.

Buvau perdaug pavargusi tam, bet Noora tiesiog nutempė mane į savo bendrabutį, kuris buvo visai netoli mokyklos.

Visiškai neturėjau jėgų kažką daryti, tad turbūt užmigsiu vietoj.

- Va, eime. - išsišiepusi Noora, atrakino duris ir jas plačiai pravėrė. Nedrąsiai įėjau į vidų.

Na, butas kaip butas. Mus pasitiko siauras, bet jaukus kolidorius.

Nusimovusios batus ir paltus, ji mane nusitempė į virtuvę, kuri buvo normalaus dydžio, jauki bei paprasta virtuvė.

- Gal nori kažko pavalgyt? - paklausė manęs Noora, priėjusi prie šaldytuvo.

- Noriu miegoti. - sumurmėjau ir kaip tik ant šių žodžių, garsiai nusižiovavau.

- Pamiegosi kai numirsi. - pavartė akis ji. Jau norėjau atsikirsti, bet man net nespėjus nieko pasakyti, už nugarų pasigirdo kažkieno balsas.

Abi greitai atsisukome. Prieš mus stovėjo labai aukštas bei žavus vaikinas. Rankoje jis laikė puodelį. Jo keistas žvilgsnis buvo nusuktas į mane.

- Achh.... Susipažinkit, Eva, čia Eskild. Eskild čia Eva. - greitai sumalė Noora, su rankomis parodydama į mane, poto į jį.

Man nesitikėjus, Eskild priėjo prie manęs ir stipriai apkabino. Jaučiau, kad jis gali mane sutraiškyti, nes buvo labai stiprus.

- Ochh.... Man trūksta oro.... - suburbėjau ir jis mane paleido, nuo ko mes visi pradėjome juoktis.

Atsiprašau, kad vakar neįkėliau dalies, tiesiog, atsiskaitymų banga...😕

Ačiū, kad skaitote. 💚

Spauskite žvaigždutę ir komentuokite nuomones. 💜

Myliu, iki. xx💙💖

🧡Eskild:

(atsiprašau už kokybę

Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.

(atsiprašau už kokybę.)

SKAM (Chris & Eva LT)Where stories live. Discover now