SKAM (Chris & Eva LT)

67 dalis.

- Uhh... Eva...? Kodėl tu verki? - pakėlusi galvą nustebau ir ranka nusišluoščiau paskutines ašaras, stebėdama sumišusį Jake veidą.

Jake? Tas pats Jake.

- Achh... Nieko svarbaus, atsiprašau. - suburbėjau ir jau norėjau praeiti pro jį, bet jis žengė į tą patį šoną, taip užtverdamas man kelią.

- Kas atsitiko? Ar tau viskas gerai? - jo veidas buvo sutrikęs, kadangi jis neturėjo žalio supratimo kas dedasi.

- Taip, man viskas gerai. Dabar gali leisti man eiti, gerai? - nusišypsojusi netikra šypsena, vėl bandžiau praeiti, bet ir vėl nesėkmingai. Jis ir vėl žengė į tą patį šoną, užtverdamas man kelią.

- Ar tu meluoji? - rimtas bei tvirtas jo balsas pasiekė mano ausis, nuo ko aš sutrikau ir pakėliau galvą į jį. Nieko nesakiau, sutrikusi stebėdama jį. - Pasakyk man, Eva, ar tu man meluoji? - jo tvirtas balsas truputėlį išgąsdino mane.

- Taip. - net nepajausdama, trumpas žodis tiesiog išsprūdo man iš lūpų.

Jake nieko nesakęs tik lėtai palinksėjo galva. Po kelių sekundžių tylos, man nesitikint jis atsargiai paėmė man už riešo.

- Kas? Ką tu darai? - sutrikusi sukiojau akis nuo riešo iki jo žydrų akių.

- Manau geriausia būtų išsipasakoti. Išsilieti. Sakyti viskas kas tik šauna tau į galvą. - ramiai tarė jis nuo ko aš dar labiau sutrikau.

- B-bet j-juk me-mes n-net neb-bendraujam art-timai. - mikčiodama paaiškinau, nesuprasdama kas dedasi.

- Nagi, tu juk gali manimi pasitikėti. Žinai, aš irgi tau kai ką papasakosiu. - mano akys plačiai išsiplėtė, o jis tik mirktelėjo, šypteldamas ir nieko nesakydamas, pradėjo temptis mane. Leidžiausi tempiama jo, vis dar nustebusi.

.

- Žinai kas būtų geriausia? Bet čia tik mano nuomonė. Jums reikia išsiaiškinti. Žinai, pasikalbėti akis į akį. Išiaiškinti kas kam patinka ir taip toliau. Išklausyti ir išsakyti savo nuomones. Ramiai, be ašarų. O tada jau jums spręsti kas bus toliau. - ramiai paaiškino Jake, nuo ko aš tylėdama linktelėjau galva.

Dabar, su Jake sėdėjome kavinėje ir gėrėme karštą šokoladą, kalbėdamiesi. Taip, tai buvo ta pati kavinė kaip aš su Noora buvau čia ir viską jai papasakojau. Tik dabar vietoj Nooros sėdėjo Jake, kas man buvo begalo keista, nes su juo nebendrauju artimai. Bet per šį laiką, kol mes kalbėjomės, nuoširdžiai nustebau. Nustebau jo protingumu. Toks jausmas, kad psichologiškai jis išmano daugiau už mane, nes jo patarimai tokie..... Tokie reikalingi. Jis nuoširdžiai išklausė viso mano pasakojimo, nuo pradžių iki galo, o man baigus, sudarė trumpą išvadą. Visiškai negalėjau patikėti, kad tai tas pats žmogus. Tas pats Jake, tas pats blondinas, kuris žvengė bei vėmė ant sofos, prisigėręs draugo vakarėlyje. Jis visiškai kitoks nei atrodo. Jo išvaizda sudaro klaidingą nuomonę, kadangi jis atrodo kaip merginų mergišius. Aišku, gal jis toks ir yra...

- Uhm.... Tu man irgi norėjai kažką pasakyti. - tariau, nuoširdžiai nusišypsodama ir pridėdama prie lūpų karšto šokolado puodelį.

- Uhh... Amm... Tiesą sakant, taip. Manau man reikėtų tavo patarimo. - susinepatoginęs, nuleido akis į puodelį.

- Tau reikėtų patarimo apie ką? - paklausiau, atsigerdama mažo gurgšnelio šilto gėrimo.

- Apie mano stiprią simpatiją Vilde. - tyliai suburbėjo jis, bet nepakankamai tyliai, kad nebūčiau išgirdusi.

Vos nepaspringdama karštu šokoladu, su dideliu garsu padėjau puodelį ant stalo ir plačiai bei kvailai nusišypsojau, taip priversdama Jake pakelti akis.

///..

Ughh, Jake..? Net pati nesitikėjau jo įtraukti..

Nežinau kada kita dalis, atsiprašau.😅

Bet va, tikėkimės rytoj arba poryt😌