SKAM (Chris & Eva LT)

59 dalis.

Susiraukusi, staigiai užtrenkiau duris, galvodama, kad jas uždariau, bet ne.

Nuleidau galvą į durų slenkstį. Chris buvo pakišęs koją.

Pakėliau akis į jį.

- Patrauk koją. - sugriežiau dantimis, piktai žiūrėdama į jį.

- Mes turime pasikalbėti. - ramiai tarė jis, vis dar nepatraukdamas kojo ir žiūrėdamas pro mažą durų tarpą, į mane.

- Mums nėra apie ką kalbėtis. - griežtai atšoviau. Dabar jau viriau iš pykčio, nes mano nuotaika ką tik pakilusi nuotaika buvo akimirksniu sugadinta.

- Yra. - sumurmėjo jis.

- Nėra!

- Yra.

- Ne!

Jis žiūrėjo tiesiai man į akis, nuo ko aš trumpam pasimečiau. Jo gilus žvilgsnis vertė mane jaustis nejaukiai. Bandžiau kažką įžvelgti jo akyse, bet arba jose nieko nebuvo, arba jis tikrai mokėjo tai slėpti.

Jis pasinaudodamas mano pasimetimu, stipriai ranka patraukė už durų rankenos, taip nugalėdamas mane savo jėga ir plačiai atverdamas duris.

- Yra. - tarė jis, vis dar nenuleisdamas akių nuo manęs ir žengdamas didelį žingsnį į priekį, kur buvau aš. Dabar mus skyrė labai mažas tarpas. Jeigu sakau mažas, tai turiu omeny tai, kad jeigu jis vos pasilenktų, galėtų laisvai mane pabučiuoti. Bet tikiuosi to nenutiks.

Jis neskubėdamas uždarė laukines namų duris, vis dar nenuleisdamas akių nuo manęs.

Buvau nežymiai pakėlusi galvą, kad galėčiau žiūrėti į jį, nes jis yra tikrai aukštesnis už mane.

Netgi galėjau jausti jo karštą kvėpavimą atsimušant man į kaktą.

Nuo tokio jausmo, užsimerkiau ir gyliai įkvepiau bei vėl atsimerkiau. Laikykis, Eva. Susiimk.

- Ko tu nori? - atsidusau ir staigiai nuleidau galvą, pasukdama ją į sieną ir taip nebežiūrėdama į jį.

- Tavęs. - dusliu balsu sušnabždėjo Chris, savo ranką švelniai uždėdamas man ant skruosto ir priversdamas mane atsisukti į jį vėl.

- Baik, atsibodo tie tavo vaikiški žaidimai. - šiurkščiai nusikračiau jo ranką sau nuo veido ir atbulomis pradėjau eiti kuo toliau nuo jo. - Išeik. - griežtai tariau.

- Aš žinau, kad turi simpatiją man. - ramiai tarė jis, nuo ko aš piktai prunkštelėjau. Chris pradėjo lėtai eiti link manęs, o aš traukiausi. - Aš žinau, kad tu esi pametusi galvą dėl manęs. - tarė jis, žiūrėdamas tiesiai man į akis ir stebėdamas mano reakciją. Jo žvilgsnis mane gąsdino, nes tiesiog kiaurai permatė mane. Man reikėjo įpatingai pasistengti, kad nesusimaučiau ir neatskleisčiau savo tikrųjų jausmų bei emocijų.

- Nenusišnekėk. - kuo labiau pasitikėjančiu balsu atšoviau. Norėjau žengti dar vieną žingsnį atgal, nes jis jau buvo pakankamai arti manęs, bet pajaučiau kaip mano nugara prisilietė prie kreminės spalvos sienos. Šūdas.

Chris pasinaudojęs ta proga, dėjo didžiulį žingsnį link manęs.

Jo nosis vos lietėsi su mano kakta, nuo ko aš prisišliejau prie sienos, su viltim, kad kažkaip stebuklingai atsitraukiau nuo jo, bet ne.

Žinojau, kad jis gali surasti mano jautriausią vietą ir ją panaudoti prieš mane.

Arba jis jau ją rado..

- Tu nori manęs. - pasilenkęs prie ausies, sušnabždėjo šiuos žodžius, papūsdamas karšto oro, ir su savo karštomis bei putliomis lūpomis nežymiai priliesdamas mano ausies kamputį, nuo ko mano oda pašiurpo. Šūdas.

- Atsitrauk. - uždėjusi savo rankas ant jo kietos krūtinės, stipriai stumptelėjau, bet toks jausmas jis kaip kokia statula, kuri visiškai, nė trupučio nepajudėjo.

Jis ignoruodamas mano prašymą, tiksliau liepimą, pasilenkė ir švelniai perbraukė savo minkštomis lūpomis per mano kaklą, nuo ko aš sudrebėjau, ir tikriausiai jis tai pajautė, nes akies krašteliu žiūrėjau kaip jo veide išdygsta pašaipi šypsenėlė.

Chris savomis lūpomis dar kartą perbraukė per mano kaklą, tik šį kart ne taip švelniai. Prikandau apatinę lūpą, bandydama neišleisti jokio garso ar dejonės. Eva, susiimk. Ką tu darai?

Jis man visiškai nesitikint, stipriai sukando mano kaklo odos jautrųjį tašką, nuo ko aš pasidavusi atlenkiau galvą ir išleidau garsią bei duslią aimaną, kuri buvo susimaišiusi tai su dideliu malonumu, bet ir mažyčiu skausmu, kuris man patiko.

- Aš tau sakiau. Tu dievin-.... - atsitraukęs bei išsišiepęs pradėjo sakyti Chris, bet jis buvo pertrauktas garsiu durų atidarymu.

Mums dar nespėjus net sureaguoti ir atsitraukti, durys plačiai atsivėrė.

- Brangioji, aš nam-... - pradėjo garsiai šaukti per visus namus dairydamasi aplink, bet staigiai nutilo vidury sakinio, kai jos akys sustojo ir sužiuro tiesiai į mus. - Kas čia dedasi? - išpūstomis akimis išlemeno ji, stebėdama mus abu.