SKAM (Chris & Eva LT)

93 dalis.

Žinau, kad esu tragiška 'rašytoja', nes dalies nekėliau kelias savaites, bet ups:D.

***

Keletą minučių visiškoje tyloje žiūrėjome viena į kitą. Išplėstomis akimis tyrinėjau jos visiškai rimtas, žalsvas akis, bandydama surasti bent kokią emociją jose.

- Ką turi omeny? - nutraukiau mirtiną tylą, lėtai, pusbalsiu sumurmėdama jai klausimą.

Noora pakėlė vieną antakį, klausiamai žvilgtelėdama į mane, bet vėl prabildama:

- Eva, pažiūrėk į jas. - suburbėjo ji, nusukdama žvilgsnį nuo manęs iki jų. Paklausiau jos, pasekdama jos pavyzdžiu. Mano žvilgsnis buvo nustatytas ties dviejom merginom, apie kurias dabar ėjo kalba. Raudonplaukė kažką įnirtingai pasakojo, rodydama kažką į savo telefono ekraną, kol tuo tarpu blondinė vardu Kler, įdėmiai stebėjo ekraną, su iš šoko išsižiojusia burna. - Argi neakivaizdu, kad tokiu atveju būtent tai ir turėtų įvykti? Tu manai, kad tai tiesiog perdidelis sutapimas, kad pakalikė su raudonais plaukais pabučiavo mano vaikiną, o po keletos dienų mokyklos peroksidinė blondinė pabučiavo tavąjį? Neskaitant to, kad Kler yra tavo vaikino buvusioji. Tai tik papildomas įrodymas, kad visa tai buvo suplanuota pakenkti jūsų su Chris santykiams, tad mes su William buvome tik papildomos aukos. Gal dabar aiškiau ką aš turiu omeny? - atsisukau į Noorą, sudarydama akių kontaktą su ja. Noora klausiamai žvelgė į mane, laukdama mano atsakymo.

Man prireikė keletą tylos akimirkų, kad mano galvoje susivestų visi taškai vienas su kitu iki tol, kol aš tvirtu balsu sušnabždėjau:

- Man reikia surasti Chris.

.

- Jis bent jau pasirodė šiandien mokykloje? - atsidusau, bet nenustojau toliau įnirtingai žvalgytis į visas puses, greitu žingsniu eidama kolidoriumi, grūsdamasi per moksleivius ir su savimi tempdamasi Noorą, kuri vos spėjo bėgti paskui mane.

- William ieškojo jo, bet nerado. Man atrodo ne.

Kaip tik po Nooros žodžių suskambėjo garsus skambutis, pranešdamas eiti į pamoką.

Supanikavau, nežinodama ką daryti.

Mokinių kolidoriuje padaugėjo trigubai, nes visi ėjo į savo reikiamus kabinetus.

Viltingai pažvelgiau į Noorą, žvilgsniu prašydama pagalbos, kuri stovėjo tiesiai priešais mane.

Ji atsiduso, apsižvalgydama ir vėl sutelkdama žvilgsnį į mane.

- Dar prieš tau atsirandant mūsų rate, jeigu jo nebūdavo mokykloje, dažniausiai jis praleisdavo savo laiką už mokyklos ribų, ties mažu parku. Paklausdami kodėl, jis atsakydavo, kad tai puiki vieta apgalvoti, žiūrint į papilkusius medžius, kadangi ten niekas nesilanko. Aišku, aš tikrai nežinau ar jis būtent ten-

- 'Mažas' parkas? Kur jis randasi? - kaip mat pertraukiau ją, pradėdama klausinėti.

- Dešimt minučių kelio, einant kairiuoju taku. - greitai atsakė ji.

- Man eiti vienai?

- Manau, kad turėtum eiti viena, kad jūs abu viską išsiaiškintumėte, aišku, jei jis ten yra. O aš eisiu paieškoti William.