SKAM (Chris & Eva LT)

75 dalis.

- Būk mano mergina. - trys, labai rimti ir atsakingi žodžiai paliko jo lūpas.

- K-ką sakei? - sumikčiojau, pagalvojus, kad man turbūt pasivaideno.

Būti jo mergina?

- Būkime pora. - labai lengvai tarė vaikinas.

- Pora? Ar tu bent jau žinai ką reiškia būti pora? Chris, tu negali iš oro paimti ir pasakyti to! Ir dar taip paprastai, lyg tai būtų nieko tokio. - atsidususi, išsitiesiau lovoje, akimis žiūrėdama į lubas. - Tai labai svarbus sprendimas, Chris.

- Ne, tai nėra svarbus sprendimas. - išgirdau jo žodžius ir pajaučiau kaip jis atsiguli šalia manęs. - Žmonės tampa poromis kiekvieną dieną. Jeigu nepatinka, išsiskiria. Viskas paprasta, nieko svarbaus. - rimtai kalbėjo jis.

Tylėdama, klausiausi jo žodžių, vis dar nepažvelgdama į jį.

Jis yra visiškai teisus ir aš negaliu to paneigti, nes neturiu paaiškinimo.

Žmonės tampa poromis kiekvieną dieną.

Tai nėra svarbus sprendimas.

Tai tik vaikinas ir mergina.

Žmonės, kurie patinka vienas kitam.

Nežymiai išpūtusi akis, galvą pasukau į Chris, taip sutikdama jo tamsias akis.

- Ir žinai, žmonėms reikia žmonių. - kiek tyliau tarė jis užkimusiu balsu.

Žmonėms reikia žmonių?

Jaučiausi kaip kokiam kryžiažodyje, bandydama suprasti ką jis turi omeny.

- Ką tu turi omeny? - paklausiau jo, pasukdama galvą į jį ir sutikdama jo tamsias akis, žvelgiančius į mane.

- Man reikia tavęs. - sušnabždėjo jis.

Jaučiau kaip mano širdis nuo šių žodžių pradeda plakti sparčiau.

Kelias minutes tyloje tiesiog gulėjome ir žvelgėme vienas kitam į akis.

Aš dar turėjau daug klausimų galvoje, tad nusprendžiau, kad dabar tinkamas laikas sužinoti atsakymus.

- Aš tau patinku? - paklausiau man labai svarbaus klausimo. Be jokios gėdos, kadangi atsakymas man buvo svarbus.

Jis kelias minutes stebėjo mane, nieko nesakydamas, nuo ko mano viltis vis labiau mažėjo, bet poto jis atsikrenkštė ir prakalbo:

- Tai aišku, kad patinki. Jeigu nepatiktum, tai nesiūlyčiau tau tapti mano mergina. - nuo jo žodžių negalėjau tramdyti didelės šypsenos savo veide.

Aš jam patinku.

Tai pagalvojus, šypsena mano veide vis labiau didėdavo.

Bet aš turėjau dar daugiau klausimų, į kuriuos atsakymų nežinojau.

- Kodėl aš? - paklausiau jo, lėtai akimis tyrinėdama jo dailų veidą.

- Nes... Nes tiesiog tu. Tu esi tu. Tu esi kitokia. - atsidusęs kalbėjo jis.

Žodžiai iš jo lūpų neėjo labai lengvai, nes matėsi, kad prieš kažką sakant, jis pagalvodavo apie savo žodžius.

Žodžiai buvo tokie paprasti, niekuo ypatingi, bet jam kalbant aš vis jaučiau kaip šypsena atsiranda mano veide.

- Tai... - pradėjo kalbėti Chris, sumirksėdamas keletą kartų, bet vis dar nenutraukdamas gilaus akių kontakto su manimi. - Eva Kviig Mohn, ar suteiksi man šansą būti tavo vaikinu, būdama mano mergina? - lėtai tarė jis.

Nesusilaikiusi iš jo rimto elgesio pradėjau garsiai juoktis.

- Kas? Ko tu juokiesi? - sutrikęs pradėjo klausinėti, kol aš toliau juokiausi.

- C-Chris, kam tie formalumai? Tu tiesiog galėjai paklausti, 'Eva, ar būsi mano mergina?'. - per juoką paaiškinau jam, toliau pradėdama juoktis.

Jis nustatęs keistą žvilgsnį, žiūrėjo į lubas.

- Ir taip, būsiu tavo mergina, Penetrator-Chris. - nustojama juoktis, rimtai tariau jam, vis dar laikydama juoką nuo tokių formalumų.

Chris nusukęs žvilgsnį nuo lubų iki manęs, plačiai nusišypsodamas ir prisitraukdamas mane jausmingai bei ilgam bučiniui.

- Žinai, neturiu laiko domėtis bereikšmiais dalykais. Geriau negaišinsiu savo brangaus laiko ir eisiu prie svarbiausio. (aka jeigu turite gerą atmintį ir skaitėte senas dalis, žinosite apie ką kalbu.) - atsitraukęs nuo bučinio, rimtai tarė Chris, pradėdamas grubiai bučiuoti mano kaklą, tuo pačiu metu mikliai pirštais atseginėdamas mano marškinėlių sagas, kol aš nebevaldydama juoko tiesiog juokiuosi.

Aš laiminga.

Dabar aš laiminga iš tiesų.

     

    

Tas ilgas pavadinimas prie Evos vardo buvo jos pavardė, jeigu ką:ddd

.