SKAM (Chris & Eva LT)

81 dalis.

- Aš tikrai atsiprašau. Taip net neturėjo nutikti, mes turėjome dar ilgai džiaugtis nuostabiu vakaru, bet-...

- Viskas bus gerai. Tai ne tavo kaltė, dėl to kaltas William. Nagi, eime. Tu surasi Noorą, o aš tą šūdžių. Pamatysi, bus dar tokių vakarų daug. Netgi geresnių. - pertraukęs mane, ramiu tonu tarė Chris, savo šiltomis ir švelniomis rankomis paimdamas mano ranką ir sunerdamas mūsų pirštus.

Mano veidas, pilnas nerimo iš karto sušvelnėjo, o širdis nebeplakė taip greitai.

Bet tada aš greitai vėl susikrimtau ir išsigandau.

Noora.

Ji dabar kažkur viena, verkia ir laukia manęs.

Net nepastebėjau kaip Chris jau buvo atsitempęs mane į Tomo namą.

Susiraukusi, apsidairiau aplinkui, peržvelgdama šimtus linksmų, girtų žmonių, šokančių bei geriančių alkoholinius gėrimus.

- Ar tu tikrai nori eiti viena? - per garsią muziką, sušuko Chris.

- Man reikia surasti Noorą. Ji visiškai viena, nežinia kur. Jai gali ištikti betkokia nelaimė. - paaiškinau jam, liūdnai nusišypsodama.

- Gerai, paskambink man kai susirasi ją. Einu surasti William ir pasišnekėti su juo. - tarė jis, kol aš suprantamai linktelėjau.

Mes atsisveikinome ir dabar aš buvau likusi visiškai viena, apsupta girtų paauglių.

Visiškai nesigaudydama ir nežinodama kur eiti, apsižvalgiau su viltimi, kad sutiksiu bent vieną pažįstamą žmogų.

Mano akys nežymiai išsiplėtė ir prisipildė didelios vilties, kai akimis sutikau gerai pažįstamą veidą.

Emma.

Ji su didele šypsena veide, stovėjo atsirėmusi į baro paviršių ir kalbėdama su kitais moksleiviais, rankoje turėdama raudoną, vienkartinį puodelį.

Greitais žingsniais priėjau prie jos, patapšnodama jai per petį.

- Ką? Hm.. O, Eva! - sušuko ji, pradėdama skardžiai juoktis. Nežymiai susiraukiau nuo stipraus alkoholio kvapo, dvelkiančio iš jos.

Padaugino.

- Maniau, kad neateisi. - nerišliai tarė ji, pradėdama lengvai kikenti.

- Labas, klausyk. Gal matei Noorą? - rimtu balsu paklausiau jos, viltingai žiūrėdama tiesiai jai į akis.

- Ugh, ne, nemačiau. Paskutinį kartą kada mačiau ją, tai prieš kokią valandą, kai ji žaidė tekilos upę. - pradėjo kažką nerišliai burbėti ji.

Tekilos upė? Kas per šūdas?

- Hm.. Aišku. Gerai, Emma, turiu eiti. - greitai sumaliau, šypteldama ir apkabindama ją. Jai nespėjus atsakyti, jau buvau pradingusi iš tos vietos.

Energingai dairiausi į visas puses, ieškodama Nooros veido ir grūsdamasi per prakaituotus bei be galo laimingus žmones.

Aš taip aukojuosi dėl jos, kad tik greičiau ji atsirastų.

Atsidususi pagalvojau, toliau eidama.

Net nepastebėjau kaip netikėtai stipriai atsitrenkiau į kažką kieto ir aukšto, susvyruodama ir vos nenukrisdama, bet ant paskutinės akimirkos nuo kritimo išgelbėjo stiprios rankos ant mano liemens.

Keletą kartų sumirksėjusi, lėtai pakėliau galvą ir nustebusi pažvelgiau į asmenį.

- J-Jonai?

.

Jonukas:)

.