SKAM (Chris & Eva LT)

69 dalis.

- Na ką? Ir vėl susitikom? - įdėmiai įsistebėjusi į jo akis, galiu pasakyti, kad jis buvo irgi šiek tiek sutrikęs.

Prieš mane stovėjo Chris. Penetrator-Chris.

Per šį laiką mano liūdesys buvo kiek nuslūgęs, nors ir mažai, bet bent šiek tiek. Bet dabar, kai jis stovi tiesiai man prieš akis ir žiūri į mane, visi jausmai ir skausmas grįžo iš karto.

Ignoruodama jo žodžius, vėl atsisukau į duris ir vėl bandžiau atidaryti, stipriai jas trankydama.

- Noora, tu juokauji? Ką čia suplanavai? Greičiau išleisk mane kol tavęs nenužudžiau. - sušukau pradėdama kumščiais trankyti duris.

- Ei! Jeigu nori žinoti, tai Jake man padėjo tai suplanuoti! - atšaukė ji.

Jake? Ach... Taip ir maniau, kad nereikėjo jam nieko sakyti...

- Ei! Neskųsk manęs! - girdėjau Jake tylų šnypštėjimą. - Eva, nepyk, bet tai tik dėl tavęs. Tiksliau, dėl jūsų. Jums reikia pasišnekėti akis į akį ir išsiaiškinti visus nesusipratimus.

Aš atsidusau iš nevilties, atsisukdama į Chris, kuris nieko nesupratęs klausėsi šio pokalbio.

- Gerai jau gerai! Aš pasikalbėsiu su juo, bet asmeniškai! Tai reiškia, kad jūs turite nęšdintis iš čia! - po kelių akimirkų tylos, pagaliau prabilau. Girdėjau daug liūdnų atodūsių už durų, o po kelių sekundžių ir žingsnius, kas reiškė, kad jie išėjo.

Nieko nesakydami, tiesiog stebėjome vienas kitą.

Žvelgiau į jo skaidrias, šviesiai žalios spalvos dideles akis ir bandžiau kažką įžiūrėti.

Dieve, kokios gražios jo akys.

Bandžiau perskaityti jo jausmus iš akių, bet jau žinojau, kad tai neįmanoma, nes Chris tai paslepia. Jis paslepia savo visus jausmus, giliai viduje. Arba jis tiesiog nieko nejaučia.

Mintyse nusipurčiau nuo tokių minčių.

Kad ir kaip norėčiau ir bandyčiau, nejaučiau jam jokio pykčio. Stebėjau jo ramų, be emocijų veidą. Man patiko toks vaizdas. Žinojau, kad galėčiau žiūrėti į jo akis amžinai.

Ore netvyravo neigiamų emocijų. Šiuo metu nebuvo nei įtampos, nei pykčio, nei liūdesio. Negalėjau apsakyti kokia buvo mano arba jo nuotaika, kadangi apie tai daug negalvojau.

Aš tiesiog buvau paskendus jo giliame žvilgsnyje.

- Eva. - ramiu, šiek tiek užkimusiu balsu, prakalbo jis, kas mane privertė sumirksėti keletą kartų bei grįžti į realybę ir nusukti žvilgsnį nuo jo akių į sieną. Kad ir kaip norėčiau spoksoti į jo akis, negalėjau, nes tada jis tai pastebėtų ir pradėtų kažką įtarinėti.

Nors ką gi jis galėtų įtarinėti?

Ir staiga man į galvą šovė mintis.

Kvaila mintis. Labai kvaila.

Aš nepagalvojau apie pasekmes. Nepagalvojau apie tolimesnius įvykius.

Aš tiesiog pamaniau, kad taip bus geriau.

Kad taip bus geriau mums abiems.

Ir man.

Ir jam.

- Žinai. Turiu pasiūlymą. - tyliai sumurmėjau aš, pakeldama galvą ir sudarydama stiprų bei gilų akių kontaktą su Chris.