SKAM (Chris & Eva LT)

79 dalis.

- Ką tu turėjai omeny, kad mes neeisime į vakarėlį? - paklausiau aš, mums išeinant iš valgyklos ir einant į pamokas.

- Tą ir turėjau omeny, kad neeisime ten. - ramiai tarė jis, žiūrėdamas tiesiai prieš kelią, kol aš stebėjau jį.

- Kodėl? - suburbėjau, nusisukdama nuo jo.

- Nes dabar kviečiu tave į pasimatymą. - lėtai pasakė jis, sustodamas, nuo ko man teko sustoti taip pat. Pasimetusi žvelgiau į jį, kol jis pagaliau pažvelgė į mane su didele šypsena veide.

- Iš-Iš kur žinai, kad aš sutiksiu? - išlemenau, vis dar nežinodama kaip elgtis.

Čia ne pokštas? Jeigu ne pokštas, tai sapnas?

- Nagi, Eva, tu esi mano mergina ir tu eini iš proto dėl manęs. Tai kokio velnio tu turėtum nesutikti? - išsišiepęs atsakė jis.

Dabar dar labiau pasimetusi, prasižiojau kažką sakyti, bet greitai vėl užsičiaupiau, nežinodama ką pasakyti.

Jis buvo visiškai teisus.

Esu pametusi galvą dė jo.

- Tiesiog sutik. - po keletos akimirkų tarė jis ir lengvai nusijuokė savo švelniu, šiek tiek užkimusiu juoku.

Stebėdama jį, nusišypsojau ir lengvai palinksėjau galvą.

- Aš sutinku.

*19:58*

- Brangioji, atrodai nuostabiai! - pasigirdo linksmas mamos balsas, man leidžiantis laiptais.

- Ačiū, mama. - nulipus laiptais, pažvelgiau į mamą, kuri jau stovėjo priešais mane. Jos veide buvo didžiulė šypsena, o jos akys tiesiog žibėjo iš laimės.

- Žinai, aš labai tavimi didžiuojuosi. - kiek ramiau tarė ji, sušniurkšdama nosimi.

O ne.

Ne.

Ji verkia.

- Mama-...

- Dukrele, kokia tu graži. Aš tikrai labai laiminga už tave. Už tavo laimę. - pasakiusi tai, stebėjau kaip jos skruostais nurieda keletą mažų ašarų.

- O ne, mama, kodėl tu verki? Neverk. - stipriai ją apkabinau ir nuoširdžiai pradėjau juoktis.

Kodėl ji taip elgiasi?

Kodėl aš nesuprantu ką ji turi omeny?

- Ach, atsiprašau. Atsiprašau, kad gadinu tau tokį gražų vakarą. - mamai vos tai pasakiusi, ji pradėjo dar garsiau šniurkščioti.

- Mama, baik! Tu man nieko negadini. Tiesiog-.. Labai ačiū mama, kad manimi rūpiniesi ir džiaugiesi, bet Chris manęs jau laukia kieme. - atsidususi viską greitai išdėsčiau kuo švelnesniu balso tonu, stebėdama jos apsiašarojusį veidą.

Ach tos mamos...

- O, taip, taip! Linkiu didžiausios sėkmės ir gražiausio vakaro. Myliu tave. - greitai išrėžė ji, po to dar mikliai apkabindama ir staigiai atsitraukdama.

- Aš tave labiau. Ate! - atsisveikinau, pagaliau pravėrusi laukines duris.

- Didžiausios sėkmės! - girdėjau ją dar sušunkant, prieš man užtrenkiant duris.

Šyptelėjau pati sau.

Aš tikrai laiminga.

Aš čia realybė?

Aš tikrai nesapnuoju?

Mano akys nuklydo į priešais esančią William mašiną.

Chris sakė, kad pasiskolins ją iš jo, tai taip ir padarė.

Visi draugai dabar jau turėjo būti vakarėlyje.

Net neįsivaizdavau kaip jie ten turėjo nusigauti, nes automobilis dabar buvo pas Chris, o į visus vakarėlius visados važiuodavome su šia vienintele didele bei prabangia William mašina.

Aš net negalėjau įsivaizduoti kaip William ją taip lengvai paskolino Chris.

Kadangi Chris nebuvo labai jau atsakingas žmogus, kuriam galėjai patikėti tokius brangius daiktus.

Tad štai kodėl aš buvau šiek tiek nustebus.

Mano mintis nutraukė didelios bei stiprios rankos, apviniojančios aplink mano liemenį ir įtraukdamas į saugų glėbį.

Kaip aš atsiradau tiesiai priešais automobilį?

Taip arti?

Kada jis spėjo išlipti?

- Atrodai nuostabiai. - suburbėjo jis man į plaukus, kol tuo tarpu aš užsimerkiau bei nusišypsojau, mėgaudamasi nuostabia akimirka.

- Labas ir tau. - pasakius tai, sukrizenau ir vėl prabilau. - Ir nemeluok. Aš atrodau taip pat, kaip ir kiekvieną dieną. - suburbėjau, pavartydama akis.

Chris atsitraukė nuo manęs, vis dar laikydamas savo rankas aplink mano liemenį, žiūrėdamas tiesiai man į akis.

- Tu ir atrodai nuostabiai. Kiekvieną dieną.

Jo žodžiai privertė mano širdį pradėti plakti greičiau.

.

Taprasme atsiprašau, kad nebekeliu dažnai.. negalvokite, kad pamiršau šitą istoriją ir, kad aš ją rašau ne savo noru, nes taip nėra;D tiesiog, istorija jau eina šiek tiek į pabaigą, o ir nenoriu jos paimti ir taip užbaigti.. reikia ant pačio galo bombos, tad kiekvieną dieną galvoju ką rašyti toliau. Noriu, kad jums būtų įdomu skaityti, noriu, kad man būtų įdomu rašyti, nenoriu prarasti skaitytojų nuo neįdomių dalių.

Tai va, tik tiek.;D

Aš stengsiuosi surasti laiko ir minčių parašyti dalį rytoj ir kitomis pastarosiomis dienomis, nieko negaliu prižadėti, bet aš stengsiuos;')))

Ačiū, myliu jus labai labai labai❤️❤️❤️❤️❤️

.