SKAM (Chris & Eva LT)

85 dalis.

- Mažute, tau viskas gerai? - pakėliau akis ir sutikau sunerimusį Chris veidą.

- Ehm, taip, taip. Man viskas gerai. - greitai atsakiau. Nuo jo veido kaip mat dingo nerimas.

- Tai kodėl tu tokia išėjusi iš realybės, huh? Kai kažko paklausiu tavęs, tu net nesureguoji, žiūrėdama tiesiai kažką tolimo. Pasakyk kas tau neduoda ramybės. - ant paskutinių žodžių jis nusišypsojo savo nuostabia šypsena ir aš pajaučiau kaip jo didelė ranka tvirtai apglėbia mano liemenį, prisitraukdamas prie savęs.

- Uh-gh, žinai, ar t-tu tikrai nori eiti į tą vakarėlį? - išmikčiuoju žodžius, nedrąsiai žvelgdama jam į akis.

- Kokį vakarėlį? - nesupratusiu žvilgsniu pažiūrėjo į mane.

- Tą, kur rengia turtingus tėvus turintis vaikis ir kur bus visi tie brangiausi gėrimai.

- Ach, tas? Kur rengia Lucas? Tai aišku, kad noriu, Eva. Visi sako, kad ten bus vienas iš geriausių vakarėlių, nes į jį eis visi. Kodėl klausi? Juk eisim kartu. - tarė jis, nusišypsodamas padrąsinančia šypsena ir tvirčiau prispausdamas mane prie savęs.

- A-Ach, tai... - pradėjau kalbėti, bet netrukus nutilau, nuleidusi galvą į savo sportbačius.

Nutilau, nes supratau, kad jeigu prabilčiau, viską sugadinčiau.

Ir jeigu prabilčiau, ką aš sakyčiau?

Kad sapnavau kaip mano vaikinas bučiavo kitą merginą kažkokiam vakarėlyje ir poto mane pabučiavo mano buvęs vaikinas?

Tai kvaila... Niekas manimi nepatikėtų.

Jeigu pasakyčiau kažką panašaus, sukelčiau didelę dramą.

- Eva? Eva. - keletą kartų sumirksėjau ir pakėliau galvą nuo asfalto į Chris, kuris buvo nustatęs klausiamąjį žvilgsnį ir ranka nestipriai purtė mano petį, lyg kviesdamas mane.

- Hm, kas? - paklausiau jo.

- Tu norėjai kažką sakyti, bet nutilai ir vėl į nieką nereagavai. - sumurmėjo jis.

- O-Och, tai nieko. Nieko nenorėjau pasakyti. - greitai pamelavau.

Jis sustojo, poto ir aš, pastebėdama, kad mes jau priėjome mano namus.

- Tu šiandien labai išsiblaškiusi. Labai. - atsiduso jis.

- Atsiprašau, Chris, tiesiog blogai miegojau. - pasijaučiau kalta stebėdama jo nuliūdusį veidą.

Ką aš darau? Kodėl aš priverčia man svarbius žmones liūdėti?

- Blogai miegojai? Eik dabar namo ir tiesiai į lovą. Jeigu jausies blogai, tai tada... - nutilo jis, liūdnai atsidusdamas. - Tada teks neeiti į vakarėlį. Parašyk man ir aš būsiu pas tave.

Mano akys plačiai išsiplėtė kai supratau, kad jis žada neeiti kartu su manimi į vakarėlį.

- N-Ne, Chris. Jeigu taip nutiktų, tai aš neeičiau viena. Tu eitum, juk tu taip nori. - greitai paaiškinau jam, nustebusi žiūrėdama į jį.

Išgirdęs mano žodžius, jis pradėjo švelniai juoktis.

Vos susilaikiau neužmerkusi akių ir plačiai nenusišypsojusi nuo jo švelnaus juoko.

O Dieve, jo juokas lyg kokia relaksuojanti melodija mano ausims.

- Eva, tu mano mergina. - pro juoką tarė jis. - Aš turiu prižiūrėti tave. Jeigu tu beeitum į vakarėlį, aš neeičiau irgi, kad ir kaip norėčiau. - tai pasakęs, jis nusišypsojo angeliška šypsena.

Jo žodžiai ir šypsena privertė mane jaustis dar kaltesniai.

Ką aš darau?

Ar aš noriu dėl kažkokio kvailo sapno sugadinti visą šitą laikotarpį?

- Mes visi užvažiuosim tavęs vakare, kaip ir tarėmės. Jeigu jausies blogai, nevažiuosime. Pailsėk, gerai? - poto jis rankomis suėmė man už galvos ir prisitraukęs švelniai pakštelėjo į kaktą.

Tai tik kvailas sapnas. Nieko panašaus neatsitiks.

Mes eisime į tą prakeiktą vakarėlį ir viskas bus gerai.

Tiesa..?

.

Kokia jūsų mėgstamiausia spalva? 🙆‍♂️🙆‍♂️

Mano yra

tamsiai mėlyna💙💙,👌.

.